LIETUVAI IR MAN

Gražias iniciatyvas palaikome, jungiamės ir kitus agituojame: balsuokite internete už AK'MENUKŲ  linkėjimą Lietuvai.
Kartu su tūkstančiais kitų Lietuvos vaikų ir moksleivių pynėme trispalves apyrankes, kuriomis pasipuošę  iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos nemokamai bus įleidžiami į daugelį muziejų. Raginu pasinaudoti sujudimo šurmuliu ir aplankyti su vaikais bent vieną.

Esame pasiilgę vieni kitų - atostogavome, sirgome, nesimatėme kelias savaites, taigi įspūdžių daug. Kalbas bandėme nukreipti dalykine kryptimi - kas ta Lietuva, kaip rasti ją žemėlapyje, kuo mes džiaugiamės, gyvendami Lietuvoje, ko Lietuvai linkime:

 Įspūdžius, žinias ir nuotraukas ir savo vaikišką fantaziją vaikai sudėjo į knygelę, su meile šilkine juostele aprišę. Tęsiame savaitgalio su knyga tradiciją.
Žinoma, kad mūsų vaikams knygų netrūksta. Kad tik liktų daugiau laiko jas skaityti.
Ketinome pėsti keliauti į Pavilnio biblioteką.  ,,Kaip tarė, taip ir padarė..."
Dabar aišku, kodėl Vandens gatvė pavadinta VANDENS vardu. Šiaip jau švelniai pasakyta. Tikslesnis būtų PURVO pavadinimas.
Nuklampojome iki bibliotekos. Ne, ne iki tos, kuri šviesi, moderni, nepriklausomos Lietuvos intelektą ir dėmesį kultūrai atspindinti, o iki tos, į kurią purvo keliai veda.
Bet knygos - švarios, gražios, yra dar visai neskaitytų. Vaikams smagiausia buvo atpažinti matytas knygas, daugiausia tas, kurias turi ir yra skaitę.
Pavilnio bibliotekos darbuotoja vaikus sutiko lyg ilgai lauktus svečius - leido pasikuisti knygų lentynose, paaiškino, kaip tampama skaitytojais, ir net po gražią naują knygelę padovanojo. Štai taip - šviesa sklinda ne tik iš modernių stiklo fasadų. O gal iš jų kaip tik mažiausiai šviesos...
Raginčiau užrašyti vaikučius, tegu jie tampa būtent Pavilnio bibliotekos skaitytojais, Ji  - kaip tik mažiems vaikams. Skaitytojų čia nedaug, darbuotojos nepavargusios ir dėmesingos, o vaikai nevaržomi gali vartyti, skaitinėti knygas iš mažiausiems skirtos lentynos. Erdvės čia nedidelės, taigi mažas žmogus jaučiasi didelis ir svarbus.

 Štai taip - apie Lietuvą su knyga.
 

Iš ciklo apie gyvūnus. Kiaulės

Trys paršiukai

Kol netapo didelėmis kiaulėmis, juos švelniai vadiname paršiukais.
Rausvi, riebūs, linksmi, judrūs, riestomis uodegėlėmis - tokie simpatiški ir nekalti, kad sunku įsivaizduoti, kad kada nors pavirs kiaulėmis.

Kiaulė, pasirodo, ne tik tuo panaši į žmogų. Paršiukams krenta pirmieji dantukai, o kramtymo aparatas panašus į žmogaus.. Kiaulės oda beveik neturi plaukų. Kiaulės gali įdegti. Kiaulė, įmituodama švarinimąsi, noriai maudosi purve. Ji nuolat valgo, kuisiasi be atvangos. Ir kiaulės medicinos bandymams tinkamesnės nei šunys, žiurkės ar beždžionės. Inkstai ir kepenys (beveik) tinka žmogui (tikiuosi, ne kiekvienam). Kiaulės širdis plaka maždaug tokiu pačiu ritmu kaip žmogaus (pirmą kartą apsidžiaugiau, kad kenčiu nuo  tachikardijos ir aritmijos). Stresui kiaulės taip pat jautrios kaip ir žmogus (va, čia aš labiau panaši į kiaulę, nes pažįstu vis daugiau žmonių, dideles kiaulystes darančių be streso). Pastaruoju metu ryju raminančius vaistus kaip tikra kiaulė.

Na, o kol paršiukai dar rausvi ir naivūs... Dar pažaiskime.
Žmonės nuo seno mėgo žaisti, vaidinti, persirengti. Šiuo metu italai, olandai ir vokiečiai (prie Kiolno) sustabdo kasdienę rutina ir tampa karnavalo dalyviais. Miesteliuose valdžia perima karnavalinė savivalda, gatvės pilnos žaidžiančių žmonių su kaukėmis, olandai ir vokiečiai laisto vyną, riebius anekdotus - šoka, juokauja...
Graži ir lietuviška Užgavėnių tradicija. Mūsų tradicinės Užgavėnių kaukės kitokios, o vynas ir muzika neužlieja gatvių. Bet liesas Kanapinis nugalės Lašininį. Pasveikinsime grįžtančią Saulę tradiciniu valstietišku būdu. Jei išeisite į bendruomenės aikštę, RAITIJA ir Pavilnio bendruomenės aktyvistai pašokdins ir blynais pavaišins. Ateikite!

Vaikai mėgsta kaukes, mėgsta vaidinti.
Štai, gaminome stalo teatro herojus  - tris smagius Paršelius ir vieną Vilką baisininką.

Paršiukai ,,per dienas šėlioja dūksta,
pramogų jiems nepritrūksta.
Aidi miškas nuo dainų,
Broliams linksma ir smagu."

Tada atsitiko daug baisiau... dar baisiau nei Jūs galvojote, ir daug baisiau nei Jus mokykloje mokė. Nuo Vilko palaidūnus hedonistinio gyvenimo mėgėjus ir tinginius išgelbėjo brolis darbštuolis.
Tai būtų dar nebaisu.  Baisu tai, ko šeštadienį vaikai nesužinojo. Dar per anksti jiems. Kai nusileis teatro ir pasakos uždanga, tas darbštuolis liks durniumi (kad ir didžiąja D raide rašoma būtų), o tie du linksmi gaus ES paramą, jiems sugrąžins į šeštos kartos senelių žemes, jie išsinuomos mišką už vieną EURa, o teismas priteis kompensaciją su palūkanomis iš to durnelio. Jei tas D išvažiuos į X-šalį, tai Tarnyba, kuri žino geriau, paims iš jo vaikus, nes Tarnyba irgi žino geriau. O LT Tarnyba (kuri irgi gerai sėdi ir žino geriau), pasakys, kad D-kiaulė turi žinoti, kur važiuoja. ,,Nereikėjo buvo važiuoti. Kas mokesčius į LT Tarnybos išlaikymo kasą mokės!''
Ponia Ž (tikras Vilkas Baisininkas!)  iš Tarnybos, prieš metus per kraują  plėšusi mažą mergaitę iš globėjų ir iš namų, nes ,,mama žino geriau'', dabar per LT radiją apie jau sako, kad  ,,mama NEžino geriau. Tarnyba žino geriau..." Persivertė. Jau vaikai nepriklauso šeimai...

 Ir yra teisinga, demokratiška, modernu. Laisvė nuo moralės.
Andrius Navickas galimybę išgyventi sistemoje pavadino ,,laisvės partizanais''.

P.S. AK'MENUKŲ mokyklėlė vasarį nedirbs. Numatomas susitikimo laikas - vasario 21 diena, bet informaciją dar patikslinsiu. Iki to laiko dar išgyventi reikia. Tokiame mnargame demokratiniame pasaulyje viskas taip greitai ir iš esmės gali pasikeisti.
Tikėkimės, kad susitiksime AK'MENUKŲ užsiėmimuose. Gal gyvenimo scenoje pasirodys ir kiti gyvūnai, kurie simpatiški ir moralūs lieka visą gyvenimą. Gi tiek nedaug...