2013 m. balandžio 29 d., pirmadienis

Rytmetys su gyvūnėliais


Aš mergytė kaip pupa
per kiemelį opapa...
Žąsinėlį sutikau,
,,Labas rytas" ,- pasakiau.
Žąsinėli, tu nepyk,
man kojelių negnaibyk.



Klykia šaukia margas povas:
 ,,Aš karalius,  aš - valdovas.
Neškit šen
aukso karūną, pastatykit aukso rūmą!
Uodegos vienos  koks grožis -
jo pavydi net rožės.
Žėri tūkstančiai spalvų
man ant plunksnų mėlynų ""

Tik žmona povą ramina:
,,Dar ne viskas - uodega. Pažiūrėk, kokia galva"...


Seno miško tankumyne
rasite ožių šeimyną.
Motina - ožka daili
ir ožiukai septyni.

Jų trobelėje jauku,
šilta gera ir smagu.
Jie šienelio turi stirtą,
pieneliu motutė girdo.

Pamyluoja ji visus,
savo brangius ožiukus.
Ar paskaito jiems knygelę...
Su mamyte būti gera.


Ežiukas aš ežiukas,
nenuorama mažiukas.
Pušku kaip garvežys,
nes aš esu ežys.
Draugaukim, mielas vaike,
tik glostyti nereikia.
Draugaukime gražiai -
vaikučiai ir ežiai.


Tėti, nupirk man baltą arkliuką,
Karietą nusipiešiu pati.
Nulipdysiu molio sparnus (...)
Įkinkysiu vaikystės sapnus ir svajones,
Lai skrieja toli, kur jų neregėjo...





Oi, kaip asilėliui liūdna ir sunku,
jis nenori būti asilo vaiku.
Jis norėtų būti baltu žirgeliu.
Asilė jam sako: ,,vaike, negaliu
aš tavęs paversti tuo, kuo tu geidi,
Jei tu šitoks gimęs motinos širdy.
Gal kiti padės tau? Gal dar nevėlu?"
Betgi kaip pasaulis liks be asilų?




,,... o man, - pridūrė išmintingas briedis,-
kvaili eilėraščiai labiau patinka nei protingi.
Nes jie yra juokingi."

Daugiau nuotraukėlių yra čia.



2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Žibuoklėm pražydo šilelio šilelio šlaitai...

Keista, bet pavasaris žavi ir įkvepia kasmet, lyg išgyventum pavasarį pirmą kartą: iš sniego išsivadavę šlaitai, iš paltų išsivadavę žmonės, nešvarius žiemos likučius grėbiantys tvarkytojai, laužo kvapas ir žibutėmis mėlynuojantys miškai ir parkai. Gal kiekvienas pavasaris kiekvienam iš mūsų  - vis kitoks, bet kasmet - nauji planai, naujas energijos gūsis. Norisi visko: važiuoti dviračiais, tvarkyti aplinką, keliauti, sėdėti terasoje su draugais, dūkti ant vejos su  vaikais... Ir kad šilti metų mėnesiai niekada nesibaigtų:)
Kad žibutės nenužydėtų. Kad vaikystės prisiminimai atsispindėtų mūsų vaikų žingsneliuose ir žodeliuose.

Jie, kaip ir mes kažkada, tebemėgsta lipdyti. Lipdėme iš molio. Kai kas netilpo ,,temos'' rėmuose, nes vaikiška fantazija nešė savais takeliais. Tikimės, kad darbeliai gražiai išdžius ir sėkmingai išdegs karštoje molio krosnyje. Dėl artėjančios Mamos dienos negalime išduoti visų paslapčių.

Po žiemos sutvarkėme gėlyną: nurinkome eglišakius ir purenome žemę. Vaikams sekėsi geriau nei galėjome tikėtis. Užteko ir darbo įrankių, ir noro dalintis, noro dirbti, kantrybės užteko.


Ir dar liko jėgų bėgti parko takeliu iki skruzdėlyno, rinkti žibutes ir kankorėžius. Su būriu draugu viskas daug smagiau.




O tada -  viską papasakoti Mamytei!
Daugiau nuotraukėlių rasite čia.















Mūsų vaikai irgi  dainuoja mūsų vaikystės daineles:

    Žibuoklėm pražydo šilelio šilelio šlaitai,
    Tau, mano Mamyte, pirmieji pirmieji žiedai...


O žibuoklėmis pražydę šlaitai šiemet ir vėl, kaip kasmet, sentimentais papuošia pavasario dienas.






2013 m. balandžio 13 d., šeštadienis

Musica latina. Pavasario ženklai

Įpusėjus kalendoriniam pavasariui  nebuvome tikri, kad žieminių batų ir šilto šaliko pagaliau neprireiks, o džiaugtis tai norisi! Šio šeštadienio užsiėmimų pagrindinė užduotis - pasigaminti muzikos instrumentų. Oi, kaip smagiai dirbome, pozuoti ir fotografuoti nebuvo laiko: kirpome, klijavome, piešėme, nesisekė, pasisekė, nesisekė, pasisekė: kaip gyvenime - gi žinote  - su tais ,,projektais"...
Bet jau kai buvo baigta, tai davėme laisvę improvizacijai.  ,Musica latina": samba, merengue, salsa...  Pritardami vaikiškais instrumentais, o svarbiausia - pasipuošę ryškiais sijonais, plunksnomis, skrybėlėmis ir raudonomis gėlėmis plaukuose. Buvo smagu!


Matyt, instrumentų gamybą ir improvizacinius šokius dar teks kartą pakartoti:)

Poilsiui ir susikaupimui buvome pasikvietę viešnią, mielą mergaitę Ugnę, jau šeštus  metus besimokančią groti fleita. Tokių ilgų mokslų perspektyva vaikų neišgąsdino - bent pusė norėtų mokytis groti fleita.


Arbatos pertrauka, kaip visada, labai laukiama: sumuštiniai ištirpsta akimirksniu, sausainiai būryje - daug skanesni, populiarūs traškučiai, žinoma, obuoliai ir kiti vaisiai - taip pat.
Ir pirmyn - į lauką, ieškoti pavasario ženklų! Tik nespėjome kojos pro duris iškelti, ogi virš galvų praskrido būrelis gandrų. Geras ženklas: neliksime trypčioti toje pačioje vietoje - lėksime į naujas aukštumas.
Užteko gero pusvalandžio ir tik dviejų balų, kad drabužius reikės skalbti, bet ,,saldūs takeliai" - ne mums! Ar kitaip surastum pirmąsias žibutes, sraigių kiautus, pačius gražiausius akmenėlius ir iš po sniego likučių pūpsančius kankorėžius?  


Ištyrėme ir su džiaugsmu pranešame: tikrasis pavasaris jau čia!

    

2013 m. balandžio 6 d., šeštadienis

Saugi žemė

Taip pripratome prie žiemos, kad nebijome nei šlapio sniego, nei vėjo, nei virusų - į užsiėmimus šiandien susirinko beveik visi ,,akmenukai". Dėl viso pikto žvėries už ūsų netampėme ir į lauką neišėjome - gilinomės į žemiškus dalykus šiltoje klasėje.
Pirma. Mokslinė veikla. Kas išauga iš į žemę pasėtos obuolio, moliūgo ar vynuogės sėklos? Kam augalui reikalingos šaknys? Ar išauga vynuogė, jei pasėjai pipirnę? Be to, turėjome progos susipažinti, kaip veikia skylamušis, lapų susegėjas (kuris, tiesa, išdavikiškai sugedo... Tai -  taip pat savotiška patirtis), kaip nubrėžti liniją, naudojantis liniuote, pan.    

Antra. Apie pipirnę. Elgutė atsinešė tokį dailų šių žaliųjų vitaminų indelį, kad norėjosi ir paragauti ir tiesiog šiaip palaikyti tokį grožį rankoje.

Trečia. Saugi žemė. Policijos bičiulis Amsis mokė, kaip pereiti gatvę, kaip globoti silpnesnius ir jaunesnius, kaip saugotis apgavikų... Pasitarėme, kaip elgtis, jei parduotuvėje ar aikštėje atsilikome nuo mamos. Sutarėme, kad ne visais suaugusiais galimapasitikėti. Pasipasakojome apie šešėlių ir tamsos baimes. Pasidžiaugėme, kad savo aplinkoje turime daug gerų ir patikimų žmonių, į kuriuos galima kreiptis, jei kas atsitiktų. Norisi tikėti, kad draugystė, kaiminystė ir bendruomeniškumas taps mūsų vaikų vertybėmis, o kartu ir saugumo garantu.


Ketvirta. Iš žemės iškastas molis pavirto dailiais moliniais indeliais. Gražiai išdegti molio darbeliai iškeliavo į namus. Vaikų Velykėles simbuolizuojantis Mildutės margutis vieną naują molio indelį smagiai pasimatavo:)

Penkta. Šokome ir dainavome. Garsiai. Žiema, gal jau tikrai bėk iš kiemo!


2013 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis

Didžiosios pavasario šventės žiemos glėbyje.Prisikėlimas

Artėja vaikų Velykėlės, o žiema iš savo glėbio vis nepaleidžia. Maža to, mūsų apylinkėse prieš pat Velykas gražiai ir gausiai prisnigo - gamta paruošė baltas drobes, kurias AK'MENUKŲ vaikai su džiaugsmu išnaudojo.
Taip mes dažėme baltas Velykas - daugiau nuotraukų yra čia:


Jei dar liko kiaušiniams pirktų dažų, rekomenduoju ir Jums vaikų Velykėlėms smagią pramogą  - piešti pavasarines gėles ant sniego, kurio vis dar pakanka, o ir dar dosniai žada:)


Tikiuosi, kad Velykų sekmadienį tėveliai ir seneliai rideno kiaušinius, nes AK'MENUKŲ vaikai labai stengėsi, dekoruodami kiaušinių ridenimo lovelius.


Velykų viščiukais  teko apdovanoti beveik visus AK'MENUKŲ vaikus, labai entuziastingai dalyvavusius teatro pamokėlėje: vaidinome pasaką apie ropę - ir su lėlėmis, ir patys. Vaikas stebėtinai nuoširdžiai ir greitai moka visa širdimi tapti ir šuniuku, ir ožiuku, ir teatro direktoriumi, ir rope...

Ir nežinia, kas čia mokinys, o kas mokytojas.  Būtinai  suraskite laiko pabūti su vaikais per užsiėmimus kurį šeštadienį , pamatysite, kokie išradingi, nuoširdūs ir gudrūs AK'MENUKŲ vaikai - kiekvienas kitoks, o visi drauge - žavus būrelis, užkrečiantis kūrybiškumu, įkvepiantis - tikra atgaiva ir prasmė. Prisikėlimas.

Paimkite tuos žavius vaikus už rankos ir nusiveskite ateinantį sekmadienį į Mokytojų namus Vilniaus gatvėje, kur tradiciškai savo darbelius pardavinės vaikai su negalia. Mokykimės iš tų vaikų gyvenimo džiaugsmo. Linija tarp  MES ir JIE - labai  trapi. Visi esame viename rate, todėl raginu simboliškai susikibti rankomis - parsineškime mažą neįgalaus vaiko darbelį namo.  Tai graži proga gyvu pavyzdžiu paliudyti alternatyvą susvetimėjimui, nejautrai ir egoizmui, kurio aplink mus gerokai per daug.  
PRISIKĖLIMAS turi įvairių prasmių...


.