2015 m. gruodžio 5 d., šeštadienis

Eglutė

Lietuvos miestai gražiai rungiasi, kuris įdomesnę Kalėdų eglutę papuoš. Puiki tradicija! Ir mes prie arbatos galime padiskutuoti pagaliau ne apie religinius skirtumus ir ekonomines baimes, o apie eglutę, apie šventę, apie tai, kas labai tinka prie imbierinių sausainių.
Turbūt jau maišote džiovintų vaisių ir riešutų pyragus, kuriuos brandinsite tris savaites, o Kalėdų dieną jaudinsitės, ar pakankamai drėgnas, ar ne per daug prieskonių... O gal stumdotės eilėse parkavimo aikštelėse, nes dar trūksta dviejų dovanėlių - seneliui ir tetai Petrutei:) Turbūt, kaip ir aš, nežinote, ką Kalėdų Senelis padovanos Jūsų vaikui, nes spalvinimo knygelių, dūdelių, lėlių, kaladėlių , mašinėlių jau pilnos lentynos.  Dar viena knygą? Bilietą į spektaklį? Keksiukų kepimo formeles ir spalvotus ,,pabarstukus''?  O gal dovanas gaminate patys, jaukiai susėdę prie įžiebtos eglutės?
Jau jau  prasidės koncertai mokykloje, darželyje, vakarėliai darbe. Rodos, sunku suspėti, bet kasmet suspėjame, o paskui džiaugiamės visus metus. Ir dar ilgiau džiaugiamės. Pažiūrėkite senas nuotraukas - kokias gražias karnavalo kaukes buvome vaikams pagaminę (ir kaip jie užaugo!),  jaukiai pavakarojome su kolegomis (kokie jauni TADA buvome, o kai kurių kolegų jau nesutiksime - emigravo.,..); štai mes susėdę su brolio šeima ant sofutės - maži vaikai, dovanų maišeliai, besišypsantys tėvai (o kai kurie iš tų senų nuotraukų jau niekada nesėdės prie Kūčių stalo. ir liks tik jų atminimui padėta tuščia lėkštelė).
Dėl to paprasto, gal naivaus, bet žavaus Kalėdinio grožio - miesto eglučių, spalvotų lempučių, vilko kaukių, dėl šventinių pyragų, susitikimų ir linkėjimų, dėl galvojimo vieniems apie kitus - toks puikus šis metas!
Sukimės, džiaukimės, kol  vaikai dar maži, kol tėvai mūsų sveiki laukia, kol esame reikalingi kolegoms, pusbroliams, kaimynams. Džiaugsmas - toks trapus trapus trapus...
Ar vaikystėje kabindavote ant eglutės saldainius? O mažus raudonus obuoliukus? O mama kepdavo mielinius blynus su silke Kūčių stalui? Ar dar teko Kūčių staltiesę užtiesti ant šiaudais užkloto stalo? Ar babytė pasakojo apie Kalėdų nakties burtus?
Norisi užlieti Jus pačiais gražiausiais sentimentais. Dėl to laimingo atsitiktinumo, kad mums lemta drauge gražiai gyventi ČIA ir DABAR. Ir kartu auginti vaikus.

Štai mes miklinome pirštukus  - puošėme, siuvome eglutę.  Be rungtynių, kieno gražesnė, nes visos - pačios gražiausios...


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą