Vabalai

Pievoje, žiūrėk, po kojom, 

Vabalėlių daug ropoja.

Didelių ir dar mažyčių - 

neužminki jų netyčia.

O gal nori sužinoti, 

ko gi jie visi spalvoti?

Nes vaivorykštė iš ryto 

ėmė pievon ir nukrito!

Stebuklingomis galiomis šiandien padidinome vabalų mikropasaulį, kad suskaičiuotumėme šešias jų trapias, bet stiprias kojas, pamatytumėm aplinką jaučiančius ūsus, kad pažiūrėtumėm vabalui į išraiškingas akis, kad pabandytumėm įsijausti į jų gyvenimą - neilgą, bet pilną rūpesčių ir pavojų.
Pamatyti visą vabalų grožį ir jų gausą vaikams padėjo nuostabios nuotraukos - knygose ir Gamtos centro ekspozicijoje, o taip pat vaikiška fantazija.  Jos nešami, bandėme bent truputį nenutolti nuo gamtos pažinimo - šį bei tą sužinoti apie šiuos mažus savo kaimynus: bitę, skruzdėlę, boružę, musę, vorą, žiogą.
Mokėmės piešti - detalė po detalės. Ir užrašyti - raidelė po raidelės.

Dainavome smagias daineles apie žiogą ir musę, o apie bitę dar ir pašokome - per visą koridorių - taip, kad papūga Ūbas narvelyje net skambalą iš smagumo nutraukė, manydamas, kad čia jam skirtos tos linksmybės.

Darbelis - irgi ,,vabalinis''. Tie vabalai - tikri gražuoliai. Jiems sukrti reikėjo ir gatinės medžiagos, ir vaikiško stiklo sparnų, ir karoliukų, ir stebuklingų dažų, kad naktį tamsoje švytėtų... O labiausiai reikėjo kantrybės ir kruopštumo, mažų pirštelių miklumo.  

Kol nenubyrės sparneliai - savo trumpą vabalo amželį - gal pagyvens toks vaiko pagamintas vabalėlis Jūsų namuose ant gėlės lapo. Paskui galės išskristi...

      Vabalėlis kraipo ūsą:

-Visados draugais mes būsim.

Juk vaikai ir vabalai

Nesipyksta, ar žinai?

Vabalai ir vaikai

Sutaria kartu gražiai!