2016 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

Kalėdinis langas

Pučia vėjas atšiaurus,
Speigo žingsniai žvanga.
Žydi sniego lelija
Ant ledinio lango!
Pro vaikystės kalėdinį langą pasaulis saldesnis... Smalsios ir patiklios vaiko akys mato pusnyje Kalėdų Senelio pėdas. Labai nori tas pėdas pamatyti! Nori stebuklo, o tuo savo tikėjimu, žaidimu, laukimu, nekantrumu sukuria didžiulę šventę visuose namuose. Mes patys mintimis grįžtame į vaikystę: štai mes su tėveliu puošiame eglutę Kūčių vakarą, iš virtuvės sklinda saulėgrąžų aliejuje kepamos žuvies kvapas, ant palangės sustatyti gražiausi stikliniai išpilstyto kisieliaus dubenėliai, o mama štai jau kviečia kočioti ir pjaustyti kūčiukų... Tuoj pat ragaujame juos visi. Per šventę vėl būsiu voverė - ilgą eilėraštį reikės išmokti, o mama vėl ištraukė kažkokį seną kietą kailį siuva prie sijonuko - čia uodega. O taip norėjau būti snaige, kaip visos mergaitės. Bet deklamavau ilgus eilėraščius, gaudavau ,,roles'', todėl su širdgėla žiūrėjau, kaip ,,visos'' sukasi snaigių ratelyje. (Tik vėliau negrįžtamai pamėgau ,,ilgo dialogo rolę'', kad ir su kieta uodega prie sijono:)

Su vaikais mes taip stipriai dirbome. Labai stengėmės. Maži piršteliai stengėsi tvirtai surišti žalias šakeles, papuošti jas sniegu, pritvirtinti sausainių namelį. Klausėmės kalėdinių dainų, kartais drauge paniūniuodami, ir nuotaika buvo ypatinga - švenčių laukimas kabėjo ore.

Man atrodė, kad visi iki vieno buvo savo darbeliu labai patenkinti. Aš buvau patenkinta procesu.
Tada valgėme saldainius, ir net sniegu pasidžiaugti suspėjome.

Gerai, kad paslidinėjome, nes šių metų gruodis vis dar labai nepastovus. Vėl braidome po balas.
Atbriskite ir poryt į mokyklėlę - gaminsime kalėdinius atvirukus. Pats laikas juos išsiųsti. Labai laukia močiutės, seneliai, pusseserės ir krikšto mamos. 

Dovanų - nuostabus Liutauro Degėsio eilėraštis:

  Sidabrinė žiema
 Bus tylu, kad ir tu atbusi.
 ir per sodą ryte eidama
 Tu laiminga lengvai atsidusi:
 - Pagaliau sidabrinė žiema.
 Blyškiai šyptelės saulė per ūką,
 Paukštė šūktels girioj viena,
 ir blizgės lyg žavus atvirukas
 Po sniegu užpustyta diena.
 - Ak, kaip greitai prabėgo dienelė,-
 Pagalvok vakare migdama.
 Apie žiemą gražiausią dainelę
 Tyliai tyliai dainuoja mama.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą