Ak, tie menukai! Tas menas auginti gėles ir vaikus!
Turbūt neturėjote laiko šį savaitgalį Kairėnuose vykstančiai parodai RUDENS ŽIEDAI. O jei ką, sekmadienį dar galite į Kairėnus nulėkti. Gal kokį gražų krūmą nusipirksite, bet labai gražu ir nuostabią ŽEMĖS MENO parodą Kairėnų sode pamatyti.
Mažų ak'menukų - maži ir menukai. Mes negudriu, bet labai mielu menu pavertėme pilkus akmenukus. Vaikų fantazijos ir pastangų dėka akmenukai virto boružių pieva, ožiukais, vilkais...
Pasiruošėme medžiagos ir būsimiems užsiėmimams. Beje, nauji batai daug geriau bėga ir daug geriau vaiką parko talekiais nešioja:
Buvome numatę dar daugiau veiklų. Tik kur tu čia, žmogau, per tris valandas viską suspėsi! Vaikai noriai dainavo ir šoko (gal ruduo kaltas, bet dainos ir šokiai apie grybus - būtina užsiėmimų dalis!) , mokėmės kvėpavimą lavinančių juoko pratimų, imitavome įvairius gyvūnus, gėrėme arbatą, o prieš tai atsakingai ir draugiškai serviravome stalą.
Kitą savaitgalį keliausime į svečius. Esame sutarę, kad reikia patikimų batų ir geros nuotaikos. Kitas šeštadienis skiriamas arkliukams. Jodinėsime, giedosime liaudiškas dainas, kepsime ant laužo dešreles. Prie arbatos puodelio šį bei tą įdomaus apie arkliukų gyvenimą sužinosime.
Paprasčiausiai pasiilgau arklio,
jo protingų ir gerų akių.
Norisi kažką sunkaus pavalkiot
arba šiaip — pasiganyt sykiu.
Jau seniai neglosčiau aš jo strėnų,
kvepiančių pavasario žeme,
ant kurių, net pavalkus nuėmus,
lieka doro prakaito žymė.
Vis galvojom, kaip žadėjo dainos,
kad nujosim vienąsyk vėlai,
kur pro langą ilgos kasos dairos,
kur nenuganyti dobilai.
Taip ir liko — tik daina ir godos,
tik žebuoklio rūdys dantyse,
tik ilgų, sunkių vagų golgotos
ir kaip darbas paprasta tiesa.
Ji — tarytum pavalkai — mus jungia
su praeitimi ir ateitim.
į gyvenimą — saldžiausią jungą —
žiūrim jau suprantančia akim. (Just. Marcinkevičius)
SPASIBO. Šiandien su vaikais mokėmės rusiškai padėkoti. ,,SPASIBO'' Jums už šiandien kartu su vaikais praleistą laiką.
