ARKLIUKAI

Toks gražus ruduo...
Ir tokia dar šilta saulė, apsukanti galvą: norisi nusivilkti paskutinį plona megztuką ir ristis nuo kalno. Megztukų nenusivilkome, bet pirštinės ir kepurės greitai išsislapstė po kišenes. AK'MENUKAI keliavo auksinėmis Pavilnio gatvėmis: pro mokyklą, pro paštą ir pro bažnyčią, pro Tado ir Elgos namus - iki Tuputiškių serpantino, o toliau - iki RAITIJOS arkliukų.
Parke matėme voverytę, už tvorų - daug gerų ir piktų šunų ir , žinoma, daug į tigrus panašių katinų.
- Aš negaliu glostyti kačių. Man nuo jų alergija. - Čia viena ,,keliautoja'' mediciniškai apsišvietusi ir žino, kas jai pavojinga. Ji negali gaudyti Pavilnio kačių.  Kiti sušilę skuodžia paskui rainąją.
- Tadai, visgi užsimauk kepurę: ruduo, ir nėra taip karšta,- prašo AK'MENUKŲ mokytoja.
- Man viskas gerai, nėra jokios alergijos! Nereikia man kepurės, - Tadas irgi medicinos srityje ,,ne pėsčias":)
Gudrus šuniukas, vardu Biškis, alergijos nesukelia niekam.  Jis - tvartelio šeimininkas - pasitinka vaikus pirmas.

Šįkart gardelių nevalėme, kaip kokie ,,žmonių" herojai tiesiai į paruoštą balną buveme įkelti ir pajodinti. Tiesa, simboliškai pašukavome žirgų šonus, kad jau ne visai kaip iš ,,žmonių" gyvenimo būtų...

Vaikams patiko dvi ožkelės, kurių viena duoda puslitrį pieno per dieną: čia pat tvarte šyvoji ožkelė buvi pamelžta, o šiltas pienelis supiltas į elegantišką stiklinę.

Net ožkelės ,,burbuliukai'' - lyg tikras pokštas. Miesto vaikas, ožkos ,,burbuliukų'' nematęs, sunkiai gali patikėti, kad čia ne šokoladiniai saldainiai, taigi slapta dar bando pagaliuku pajudinti, kad įsitikintų:). Ak, tas gyvenimo pažinimas iš tvartelio pusės!
Baltoji ožkelė greitai turės mažylių, taigi AK'MENUKAI  žada eiti į lankytuves.

Na, o kol kas...  Kiekvienas galėjo pajoti, tikrą jojiko šalmą ant galvos užsivožęs. Ir dargi lietuvišku žemaituku!

Supynės, arkliukai, romantiška rudens šiluma, gera nuotaika... Užsikūrėme laužą ir kepėme dešreles.

Buvo ir kitų vaišių, pvz., arbata iš termoso ir galimybė savarankiškai ją įsipilti, nebijant staltiesės aplieti.
Kai pasaulis taip greitai sukasi netikrų šypsenų ir reklaminių vaizdų karuselėje, praleisti pusdienį su vaikais, ožiais ir arkliais - tikra palaima.
Ši diena buvo ypatingai smagi. Tikiuosi, visiems iki vieno AK'MENUKŲ vaikams - taip pat.
 Ačiū mielai arkliukų ,,mamai'' Kotrynai, jos pagalbininkei jaunajai skautei, švelniosioms AK'MENUKŲ pedagogėms...

Auksinis ruduo

AK'MENUKŲ studijos vaikai striksi auksinio rudens takeliais. Tinkamai nusitekę - rudens darbams ir  džiaugsmui gamtoje pasirengę ir į šeštadienio užsiėmimus atskubėjo.
Narveliai ir tvarteliai buvo atverti mūsų vaikams: šeškas, susitingęs iš malonumo, džiaugėsi švelniomis vaikų rankomis,peliukai linksmai sukosi savo karuselėse arba kuitėsi lizdeliuose, žadėdami, kad greitai atsiras dar daugiau mažų peliukų, ežys įtikinamai knarkė, susisukęs į dygų kamuolį...Dar smagiau lauko gardeliuose: arkliukai poniai, asiliukai, lama laukė vaikų, ožiukai ir avytės kišo galvas ir prašė dar ir dar obuolių, žąsys, sutartinai gagendamos, lydėjo vaikus iki pat vištidės.

Labiausiai pralinksmino dvi mažos vištytės, kurios ėmė ie pralindo pro trovos apačią, ir vaikai turėjo jas sugauti. Linksminosi ir vaikai, ir vištos!

Brendi saiu per lapų auksą, ant galvos byra prinokę obuoliai. Nuostabus metas!
Pradžioje - už grėblių. Dideliais ir mažais grėbliais varyti lapus į krūvą - tikras smagumėlis.

Dar smagiau po darbo dainą traukti, visa gerkle kvatoti ir, žinoma, šokti ,,grybus''. Ir kas jiems su tais grybais - ,,rauname'' kiekvieną šeštadienį! Tiesiog daina apie grybus šiemet tapo AK'MENUKŲ himnu:)

Prisirinkę obuolių, turėjome daug smagaus darbo: spaudėme obuolių sultis.

Mažoms rankoms teko obuolius plauti, pjaustyti, sultis spausti ir jas patiems supilti į butelius, prieš tai etiketę buteliui sukūrus.

Tikiuosi, kad vaikams taip smagu buvo todėl, kad viską PATYS su džiaugsmu dirbo.
Liko vienas pamirštas grėbliukas. Liko gardaus šakočio pilna dėžutė. Tiesa, šiuo metu yra tik dėžutė. Liko viena elegantiška skara, kurios darbų įkarštyje neprireikė.
Už paruošiamuosius darbus dėkoju tėveliams.
Radiniai bus sugrąžinti kitą šeštadienį.
Džiaukimės auksiniu rudeniu ir tikėkimės, kad kitą šeštadienį oras mus vėl maloniai nustebins.