- Ar pernai buvo SENOVĖ?
- Bet kai tu, mama, ėjai į mokyklą (Panevėžyje, Sedoje arba Molėtuose), tai tada buvo SENOVĖ?
- O SENOVĖJE, kai buvai maža, jau buvo telefonai?
O mums atrodo, kad mokykliniai metai buvo taip neseniai... Ir telefonai jau buvo, ir liftai, ir lėktuvai. Ir žąsų mes tikrai neganėme. Jau buvo elektra ir elektriniai piemenys, SONY magnetofonai ir diskotekų burbulai.
Kalbėjome su vaikais apie SENOVĘ. Apie tą ,,tikrą'', prieš šimtą ir prieš du šimtus metų. Ir apie retro: senovinius automobilius, vėl ir vėl madingas senovines šukuosenas. Apie sentimentus, prisiminimus, senelių relikvijas ir atminimus.
Tarpukario žurnaluose vaikai surado įdomių nuotraukų ir mūsų akims linksmų tekstų.
Vaikai vieningai nusprendė, kad SENOVĖJE gyventi jie nemokėtų - jiems reikia šviesoforų, televizoriaus, mygtukų, fabrikų ir milijonų daiktų, kurie juos supa ir yra tapę jų ,,lizdo'' dalimi.
Bet ar galėtų ,,senovinis žmogus'' suprasti šiandienos realybę?
Pavyzdžiui, ką jis darytų su šiukšlėmis? Ar žinotų, ką mesti į geltoną, o ką - į žalią konteinerį? Kodėl SENOVĖJE nebuvo šiukšlių rūšiavimo konteinerių?
Vaikai namo parsinešė ekologiškumo mokančias knygeles, pilnas žaidimų ir užduotėlių. Nenumeskite jų. Vartydami jas su vaikais, drauge pasvarstykite, koks nesustabdomas vartojimo ratas mus suka. Ir tiek nedaug laiko lieka sentimentams, lėtam arbatos gėrimui, storų išmintingų knygų skaitymui, laiškų rašymui. Nors stengiamės laiką branginti, visos valandos moderniai ,,surūšiuotos".
Nereikia nei tešlos minkyti, nei austi, nei arkliu į Rygą važiuoti, o laiko - kaip nėra, taip nėra. Iki pat kalendorinių metų galo laikas jau ,,surūšiuotas" - ir mūsų, ir vaikų. SENOVĖ mums negresia:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą