SIGUTĖ
Vasarą šėlioję ir šokinėję, susirinkę rudenį į klases, vaikai vėl suklūsta, nutyla. Trupučio laiko reikia, kol prisijaukins darželio aplinką, mokyklos tvarką, keletą savaičių nematytus draugus.
AK'MENUKŲ mokyklėlė sveikina visus, sugrįžusius iš vasaros - ant nosies atsirado dar dvi žavios strazdanos, o nuo alkūnių baigia nubyrėti vaikiškų nubrozdinimų žymės. Pradedame naujus mokslo metus. Šeštadieniais žaisdami mokysimės - darbelių, dainelių, žaidimų. Mokysimės draugauti, vertinti vienas kitą. Pratinsimės taisyklingai kalbėti.
Pirmąjį susitikimą ,,pasislėpėme'' už pasakos. Kai vaikui dar nedrąsu kalbėti savo vardu (nauja grupė, nepažįstami veidai), tai gana paprasta tapti Sigute, antele, broleliu, šuneliu.
Visi tie herojai ir vaidino AK'MENUKŲ teatre. Taip, tai - SIGUTĖ - lietuvių liaudies pasaka, neilga, bet pilna išminties, erdvės interpretacijai.
Prie arbatos puodelio, prie užkandėlės, prie ugnelės (kepėme zefyrus) ir kalba lengviau rezgasi. Kaip tik to ir norime - susidraugauti, pasidalinti įspūdžiais ir patirtimi:
AK'MENUKŲ mokyklėlėje ir toliau laikysimės liaudiškos tradicijos, mokysimės paprastų žemiškų darbelių, liaudiškų ir kitokių vaikams skirtų dainelių, smagių žaidimų. Poetinis žodis, pasakų tekstai - rišliosios kalbos šaltinis ir puikus pavyzdys. Vaikams labai naudinga mokytis dainų tekstų ir eilėraščių. Norėčiau, kad šiemet daugiau dėmesio skirtumėte literatūrai - paskaityti vaikams bent po trumpą gražų tekstą kiekvieną šeštadienį: tai moko susikaupti, nurimti; verčia susimąstyti, panirti į gražiai sudėliotų sakinių vandenis...
Šiemet daugiau dėmesio skirsime medžio darbeliams: klijuosime, šlifuosime, kalsime. Lyg ir jaučiu skolą berniukams... Be to, ir mergaitėms be galo smagu kurti lėlių baldus, kaladėlių dėliones ir pan.
Ateinantį šeštadienį, rugsėjo 17 dieną, vaikai gamins muzikos instrumentą. Kuriant ornamentą, bus naudojama mozaikos technika, prireiks kruopštumo, o mokantis ypatingai smagios naujos dainos - muzikalumo.
Mokinių tėveliai, kurie nori gauti valstybės paramą, skirtą neformaliam mokinių ugdymui, turėtų kuo skubiau atsiliepti, kad spėtumėme laiku pasirašyti sutartis.
Parama (15 EUR/mėn) bus skiriama nuo spalio mėn. Džiaugiuosi, kad AK'MENUKŲ ugdymo programa yra akredituota. Kviečiu lankyti šeštadieninę mokyklėlę, pasikviesti draugų, kad gražiai bendrautumėm, kad žaisdami mokytumėmės, kad džiugintumėm vienas kitą, tėvelius ir senelius, kad drauge švęstumėme, kad iki pavasario paruoštumėm naują liaudies dainų programėlę.
Rodomi pranešimai su žymėmis pasaka. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis pasaka. Rodyti visus pranešimus
2016 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis
2013 m. birželio 10 d., pirmadienis
Kūrybingas birželio pusdienis
Pabandykite prisiminti savo vaikystės batukus. Pvz., sportiniai bateliai ,,inkariukai'' buvo gal trijų ,,standartinių'' spalvų: juodi (berniukams), mėlyni ir balti (tie - labai gražūs!). Žinoma, užteko, dėl to nesijautėme nelaimingi, bet, kai pagalvoji...
Su vaikais kalbėjome apie batus, piešėme, kirpome, klijavome, kūrėme aukštakulnius ir ilgaaulius. Mažieji batų kūrėjai rinkosi spalvas - visai ne juodą ir tamsiai mėlyną, o tokias, kokie yra jų vaikystės batukai. Tos spalvos lieka jų fantazijoje, yra jų daug margesnio (nei mūsų tada) pasaulio dalis.
O tada, pasislėpę klasėje nuo vidudienio kaitros, kūrėme dar vieną darbą - maišėme spalvas, galvojome siužetus ir labai džiaugėmės, kad taip puikiai pavyko.
Ir vėl bandėme vaidinti pasaką ir dėlioti pasakai būdingus sakinius. Vaikams daug lengviau pasakoti apie įdomiai praleistą dieną nei garsiai ir aiškiai, pilnu sakiniu auditorijai tarti pasakos veikėjo žodžius.
Bet vištytės ir gaidelio, išėjusių vieną dieną riešutauti, tekstai nėra ilgi ir sudėtingi.
Gaidelis įsikorė į lazdyno krūmą, o vištelė kudakuokama laksto aplink ir prašo numesti riešutų bent kekelę.
Kai Mildutė atsineš raudoną kepuraitę, vaidinsime kitą pasaką. Spėkite, kokią:)
Kol gėrėme vaistažolių arbatą su atsineštais skanumynais, prabėgo dar pusvalandis.
Beliko tik su daina aplankyti papūgą Ūbą, kuriam, rodos, labai patiko daina apie juodą katiną ir gražią mergaitę - bandė pataikyti į taktą. Gavęs obuolio gabaliuką daugiau nedainavo.
O ir tėveliai jau atėjo pasiimti savo ,,daigelių''.
Baltus arkliukus ponius aplankysime kitą šeštadienį.
Su vaikais kalbėjome apie batus, piešėme, kirpome, klijavome, kūrėme aukštakulnius ir ilgaaulius. Mažieji batų kūrėjai rinkosi spalvas - visai ne juodą ir tamsiai mėlyną, o tokias, kokie yra jų vaikystės batukai. Tos spalvos lieka jų fantazijoje, yra jų daug margesnio (nei mūsų tada) pasaulio dalis.
O tada, pasislėpę klasėje nuo vidudienio kaitros, kūrėme dar vieną darbą - maišėme spalvas, galvojome siužetus ir labai džiaugėmės, kad taip puikiai pavyko.
Ir vėl bandėme vaidinti pasaką ir dėlioti pasakai būdingus sakinius. Vaikams daug lengviau pasakoti apie įdomiai praleistą dieną nei garsiai ir aiškiai, pilnu sakiniu auditorijai tarti pasakos veikėjo žodžius.
Bet vištytės ir gaidelio, išėjusių vieną dieną riešutauti, tekstai nėra ilgi ir sudėtingi.
Gaidelis įsikorė į lazdyno krūmą, o vištelė kudakuokama laksto aplink ir prašo numesti riešutų bent kekelę.
Kai Mildutė atsineš raudoną kepuraitę, vaidinsime kitą pasaką. Spėkite, kokią:)
Kol gėrėme vaistažolių arbatą su atsineštais skanumynais, prabėgo dar pusvalandis.
Beliko tik su daina aplankyti papūgą Ūbą, kuriam, rodos, labai patiko daina apie juodą katiną ir gražią mergaitę - bandė pataikyti į taktą. Gavęs obuolio gabaliuką daugiau nedainavo.
O ir tėveliai jau atėjo pasiimti savo ,,daigelių''.
Baltus arkliukus ponius aplankysime kitą šeštadienį.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)




