KOMPOTAS

Ruduo šiemet mus lepina - ilgas, švelnus ir gražus. Kol žiemos nėra, tai ir rudeniniai darbeliai vis nesibaigia.
Šįkart kalbėjome, kaip vaisius kuo ilgiau išlaikyti. Nelengva! Vaikai žino, kad jiems netinka nei šiluma nei šaltis. Nusprendėme, kad obuoliams labiausiai tinkama temperatūra yra garaže. Tai vaikų patirtis!  Dar galima virti obuolienę ar uogienę, bet mes šįkart gaminome  vaisių kompotą. Patys kirpome, piešėme, klijavome, o tada pjaustėme obuolius tikrais peiliais su TOOOOOOKIO dydžio malonumu. Beje, pačių supjaustyti obuoliai - ypatingo skonio.

Pilnas sodas obuolių,
Ir mažų, ir didelių,
O sode tarp obelaičių
Daug berniukų ir mergaičių
Kaip auksinių obuolių -
Ir mažų, ir didelių. (...)

Obuolių pilna pintinė,
O dainų pilna krūtinė.
Uždainuosime žvaliai:
Obuoliukai, obuoliai  (Just.Marcinkevičius)

Tikrai daug šiandien dainavome - apie kiekvieną miško žvėrelį, apie įvairius naminius gyvūnus. Lyg ir jauti, kad Adventas artėja. Tie ilgi vakarai su arbata ir rankdarbiais, tas buvimas kartu prie žvakės be skubėjimo...
Labai smagu vaikams skaityti knygą. Jie tuoj pat vaizduotėje kuria knygos pasaulį, klausinėja, nori piešti, fantazuoja. Noriai vaidina. Improvizuodami pasidalinome vaidmenimis: Katinėlis, Gaidelis, Lapė su mažais vaikeliais. Tautosaka -ypač dėkinga medžiaga rišlios kalbos ugdymui: gausu mažybinių žodžių, pakartojimų, vaizdingų epitetų.

Kitą kartą būtinai vėl vaidinsime pasaką! Iki pat Kalėdų, kad tas gražus laukimo laikotarpis būtų dar žaismingesnis.

Linksmieji sumuštiniai ir kiti naudingi pratimai

Smulkiosios motorikos įtaka vaiko brandumui

Nepakankamai išlavinti smulkieji raumenys, jutimo sistemos, erdvės ir krypties suvokimas gali būti kliūtis sėkmingai išmokti skaityti ir rašyti. Todėl vaikų bendrosios ir smulkiosios motorikos ugdymas yra viena svarbiausių brandumo mokyklai dalių.

Smegenyse formuojasi sritys, atsakingos už galūnių valdymą, skonio jutimą, klausą, regą, kalbos suvokimą ir t. t. Kuo įvairesnė vaiko patirtis, tuo daugiau jungčių užsimezga, kuo intensyvesni veiksmai – tuo jungtys stipresnės ir fizinė, pažintinė bei emocinė žmogaus branda kokybiškesnė.  Neuroninių jungčių tinklo zonos, glaudžiai susijusios tarpusavyje,  nėra stabilios. Jos nuolat kinta bręsdamos ir gali būti sąmoningai stimuliuojamos.

Motorinėje ir jutiminėje smegenų žievės srityje žmogaus įvairios kūno dalys turi savo zonas: aukščiausiai vingiuose išsidėsto kojos, žemiau – liemens, dar žemiau – kaklo ir galvos motorinės ir jutiminės sritys. Didžiausius plotus užima galva (ypač lūpos, liežuvis) ir plaštaka (ypač pirštai). Intensyvūs pirštų judesiai netiesiogiai aktyvina kalbinę motoriką. Dar daugiau,  judesius valdančios smegenų žievės sritys ypač aktyvios pirmąjį gyvenimo penkmetį, o jautriausias laikotarpis, kai smegenyse formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys yra pirmieji penkeri gyvenimo metai.

Kai kurie autoriai (M. Kolcova, 1989) teigia, kad vaikas pradeda kalbėti tada, kai smulkioji motorika pasiekia atitinkamą išsivystymo lygį. Atlikti tyrimai patvirtina, kad apribojus vaiko judėjimą, net ir intensyvi kalbinė stimuliacija nėra pakankama kalbos plėtrai. Taigi aktyvus judėjimas, intensyvi pirštų veikla padeda lavėti kalbiniams gebėjimams.

Šiais smegenų žievės raidos ypatumais sėkmingai naudojasi pedagogai. Ugdymo programose daug dėmesio skirta fizinių gebėjimų lavinimui. Ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklose kasdienatliekami smulkiųjų judesių tobulinimo pratimai. 

Veikla, tobulinanti smulkiuosius raumenis ir stimuliuojanti smegenų brandą: Žaislų dėliojimas, statymas, smulkių detalių rinkimas, lapų vertimas, piešimo įrankio laikymas, piešimas, naudojimasis šaukštu, puodelio laikymas, piešimas, karpymas, karoliukų vėrimas, konstravimas, dėlionių rinkimas, sagų segimas, užtrauktuko traukimas, batraiščių varstymas, įvairių įrankių naudojimas, žaidimai su kamuoliu.

Nepakankamai išlavinti smulkieji raumenys, jutimo sistemos, erdvės ir krypties suvokimas gali būti kliūtis sėkmingai išmokti skaityti ir rašyti. Todėl vaikų bendrosios ir smulkiosios motorikos ugdymas yra viena svarbiausių brandumo mokyklai dalių. Galima padėti vaikams bręsti ir ugdytis, pasiūlant smagių ir įdomių žaidimų, o bendra veikla su tėveliais ir globėjais padės įveikti stresus, valdyti emocijas ir skatins socialinę vaiko brandą.

Šaltinis: www.ikimokyklinis.lt

Rudens spalvos

Geriausias metas, žinoma, ruduo.

Spalvų kontrastai – lyg smagiuos paveiksluos.
Kiek aukso nebyliuos tarpežerių languos
Ir kiek nedaug po šitą auksą vaikšto.

Nėra kur eit. Nėra prasmės skubėt.
O paukščio skrydis – lyg stebuklo skiltis.
Atrodo, tik pilna vandens duobė,
Bet kaip gražu virš tos duobės pakilti.

Ir pavadinti ežerą vardu,
Ir iš vardų peizažą sudėlioti.
Ir nesijuokt daugiau iš pakilių maldų,
Gyvenimą dar liečiant tartum votį— 

(Petras Panavas) 

Visų mūsų bendras pasaulis.,,Beepositive"

Žmogumi tampi, kai gauni žmogaus vardą. Tegu ir žaisliniu žmogiuku. Įdomu ir smagu, kad vaikai žmogiukus vadina pačiais šviesiausiais, meiliausiais vardais: Šokliukas, Ievutė, Spindulėlis...
Dar labiau Žmogumi tampi, kurdamas savo Namus: pačius gražiausius mieliausius Namus - jaukią mažą vietelę visame dideliame pasaulyje.  Su durimis ir širdelės formos langais, su stogeliu, saugančiu nuo lietaus... Namus, iš kurių nesinorėtų pabėgti.

Į Namų turi vesti Kelias. Kelias turi sujungti su kitais Žmonėmis. Turime gražiai susitarti, kur yra Namų ribos. Kelią projektuojame ir statome bendrai. bendras  darbas ir darnus gyvenimas pakylėja Žmogų dar vienu laipteliu aukštyn.

Įdomu žiūrėti, kaip vaikai žaidžia Žmones: eina vieni pas kitus į svečius, drauge maudosi nupieštame baseine, gėrisi nupieštomis gėlėmis.
Dar įdomiau matyti, kaip, eidami namo, ,,sklypais dalinasi pasaulį". Lengvai pavyksta!  Mūsų pasaulis didelis - vietos visiems užteks. Tik reikia išmokti dalintis: pieštukais, saldainiais, keliukais, o taip pat šviesa ir šypsenomis. 
To paties šeštadienio vakarą ,,į kelią'' pakvietė šviesos festivalis. Prie Sereikiškių parko vartelių gal ir būta spūsties, bet tikiu, kad spauda problemą gerokai išpūtė (gal pagalvojo, kad ne šviesos, o burbulų festivalis?:)
Žmonės tiesiog nori ŠVIESOS. Žmonės ėjo į Šviesą, tai gal ir kiek greičiau TEN patekti norėjo. Bet Sereikiškių parko takelių užteko visiems. Visi galėjo virš galvų pamatyti baltus šviečiančius  balionus, nes danguje pakanka vietos net ir tiems, kuriems jos maža žemėje. Nukritę medžių lapai nuostabiai kvepėjo: pirtim, parku, rudeniu. Jauni Žmonės šoko, maži Žmonės suposi, įsimylėję Žmonės fotografavosi, seni Žmonės džiaugėsi suoliukais, smalsūs Žmonės bandė įvairias šviesos instaliacijas. Žmonės ėjo ir ėjo parko keliukais - skersai išilgai, kartas - ratais, vienu bendru Keliu. Kartais šypsojosi vieni kitiems. ŠVIESOS ŠVENTĖ - tai ne tik balionai ir ne tik šokantis fontanas. Ramus šiltas vakaras, su meile sutvarkytas parkas, auksiniai lapai ir Žmonės, išėję į bendrą Kelią, yra Šviesa. ,,To be positive''...

Štai toks Šviesos pilnas šeštadienis.          

ARKLIUKAI

Toks gražus ruduo...
Ir tokia dar šilta saulė, apsukanti galvą: norisi nusivilkti paskutinį plona megztuką ir ristis nuo kalno. Megztukų nenusivilkome, bet pirštinės ir kepurės greitai išsislapstė po kišenes. AK'MENUKAI keliavo auksinėmis Pavilnio gatvėmis: pro mokyklą, pro paštą ir pro bažnyčią, pro Tado ir Elgos namus - iki Tuputiškių serpantino, o toliau - iki RAITIJOS arkliukų.
Parke matėme voverytę, už tvorų - daug gerų ir piktų šunų ir , žinoma, daug į tigrus panašių katinų.
- Aš negaliu glostyti kačių. Man nuo jų alergija. - Čia viena ,,keliautoja'' mediciniškai apsišvietusi ir žino, kas jai pavojinga. Ji negali gaudyti Pavilnio kačių.  Kiti sušilę skuodžia paskui rainąją.
- Tadai, visgi užsimauk kepurę: ruduo, ir nėra taip karšta,- prašo AK'MENUKŲ mokytoja.
- Man viskas gerai, nėra jokios alergijos! Nereikia man kepurės, - Tadas irgi medicinos srityje ,,ne pėsčias":)
Gudrus šuniukas, vardu Biškis, alergijos nesukelia niekam.  Jis - tvartelio šeimininkas - pasitinka vaikus pirmas.

Šįkart gardelių nevalėme, kaip kokie ,,žmonių" herojai tiesiai į paruoštą balną buveme įkelti ir pajodinti. Tiesa, simboliškai pašukavome žirgų šonus, kad jau ne visai kaip iš ,,žmonių" gyvenimo būtų...

Vaikams patiko dvi ožkelės, kurių viena duoda puslitrį pieno per dieną: čia pat tvarte šyvoji ožkelė buvi pamelžta, o šiltas pienelis supiltas į elegantišką stiklinę.

Net ožkelės ,,burbuliukai'' - lyg tikras pokštas. Miesto vaikas, ožkos ,,burbuliukų'' nematęs, sunkiai gali patikėti, kad čia ne šokoladiniai saldainiai, taigi slapta dar bando pagaliuku pajudinti, kad įsitikintų:). Ak, tas gyvenimo pažinimas iš tvartelio pusės!
Baltoji ožkelė greitai turės mažylių, taigi AK'MENUKAI  žada eiti į lankytuves.

Na, o kol kas...  Kiekvienas galėjo pajoti, tikrą jojiko šalmą ant galvos užsivožęs. Ir dargi lietuvišku žemaituku!

Supynės, arkliukai, romantiška rudens šiluma, gera nuotaika... Užsikūrėme laužą ir kepėme dešreles.

Buvo ir kitų vaišių, pvz., arbata iš termoso ir galimybė savarankiškai ją įsipilti, nebijant staltiesės aplieti.
Kai pasaulis taip greitai sukasi netikrų šypsenų ir reklaminių vaizdų karuselėje, praleisti pusdienį su vaikais, ožiais ir arkliais - tikra palaima.
Ši diena buvo ypatingai smagi. Tikiuosi, visiems iki vieno AK'MENUKŲ vaikams - taip pat.
 Ačiū mielai arkliukų ,,mamai'' Kotrynai, jos pagalbininkei jaunajai skautei, švelniosioms AK'MENUKŲ pedagogėms...

Auksinis ruduo

AK'MENUKŲ studijos vaikai striksi auksinio rudens takeliais. Tinkamai nusitekę - rudens darbams ir  džiaugsmui gamtoje pasirengę ir į šeštadienio užsiėmimus atskubėjo.
Narveliai ir tvarteliai buvo atverti mūsų vaikams: šeškas, susitingęs iš malonumo, džiaugėsi švelniomis vaikų rankomis,peliukai linksmai sukosi savo karuselėse arba kuitėsi lizdeliuose, žadėdami, kad greitai atsiras dar daugiau mažų peliukų, ežys įtikinamai knarkė, susisukęs į dygų kamuolį...Dar smagiau lauko gardeliuose: arkliukai poniai, asiliukai, lama laukė vaikų, ožiukai ir avytės kišo galvas ir prašė dar ir dar obuolių, žąsys, sutartinai gagendamos, lydėjo vaikus iki pat vištidės.

Labiausiai pralinksmino dvi mažos vištytės, kurios ėmė ie pralindo pro trovos apačią, ir vaikai turėjo jas sugauti. Linksminosi ir vaikai, ir vištos!

Brendi saiu per lapų auksą, ant galvos byra prinokę obuoliai. Nuostabus metas!
Pradžioje - už grėblių. Dideliais ir mažais grėbliais varyti lapus į krūvą - tikras smagumėlis.

Dar smagiau po darbo dainą traukti, visa gerkle kvatoti ir, žinoma, šokti ,,grybus''. Ir kas jiems su tais grybais - ,,rauname'' kiekvieną šeštadienį! Tiesiog daina apie grybus šiemet tapo AK'MENUKŲ himnu:)

Prisirinkę obuolių, turėjome daug smagaus darbo: spaudėme obuolių sultis.

Mažoms rankoms teko obuolius plauti, pjaustyti, sultis spausti ir jas patiems supilti į butelius, prieš tai etiketę buteliui sukūrus.

Tikiuosi, kad vaikams taip smagu buvo todėl, kad viską PATYS su džiaugsmu dirbo.
Liko vienas pamirštas grėbliukas. Liko gardaus šakočio pilna dėžutė. Tiesa, šiuo metu yra tik dėžutė. Liko viena elegantiška skara, kurios darbų įkarštyje neprireikė.
Už paruošiamuosius darbus dėkoju tėveliams.
Radiniai bus sugrąžinti kitą šeštadienį.
Džiaukimės auksiniu rudeniu ir tikėkimės, kad kitą šeštadienį oras mus vėl maloniai nustebins.  

AK'MENUKŲ MENUKAI

Kaip iš mažos sėklelės  išauga  ir grožiu prasiskleidžia nuostabus žiedas, taip mažas vaikelis skleidžiasi kaip pumpuras, kad visomis sielos spalvomis atsiskleistų. Globojama sėklelė, mylimas ir prie širdies glaudžamas vaikelis ....

Ak, tie menukai! Tas menas auginti gėles ir vaikus!
Turbūt neturėjote laiko šį savaitgalį Kairėnuose vykstančiai parodai RUDENS ŽIEDAI. O jei ką, sekmadienį dar galite į Kairėnus nulėkti. Gal kokį gražų krūmą nusipirksite, bet labai gražu ir nuostabią ŽEMĖS MENO parodą Kairėnų sode pamatyti.
Mažų ak'menukų - maži ir menukai. Mes negudriu, bet labai mielu menu pavertėme pilkus akmenukus.     Vaikų fantazijos ir pastangų dėka akmenukai virto boružių pieva, ožiukais, vilkais...

Pasiruošėme medžiagos ir būsimiems užsiėmimams. Beje, nauji batai daug geriau bėga ir daug geriau vaiką parko talekiais nešioja:

Naujos prijuostės daug labiau įkvepia niekada dar nemėgintiems darbams:

Buvome numatę dar daugiau veiklų. Tik kur tu čia, žmogau, per tris valandas viską suspėsi! Vaikai noriai dainavo ir šoko (gal ruduo kaltas, bet dainos ir šokiai apie grybus - būtina užsiėmimų dalis!) , mokėmės kvėpavimą lavinančių juoko pratimų, imitavome įvairius gyvūnus, gėrėme arbatą, o prieš tai atsakingai ir draugiškai serviravome stalą.
Kitą savaitgalį  keliausime į svečius. Esame sutarę, kad reikia patikimų batų ir geros nuotaikos. Kitas šeštadienis skiriamas arkliukams. Jodinėsime, giedosime liaudiškas dainas, kepsime ant laužo dešreles.   Prie arbatos puodelio šį bei tą įdomaus apie arkliukų gyvenimą sužinosime.

 Paprasčiausiai pasiilgau arklio, 
jo protingų ir gerų akių. 
Norisi kažką sunkaus pavalkiot 
arba šiaip — pasiganyt sykiu. 

Jau seniai neglosčiau aš jo strėnų, 
kvepiančių pavasario žeme, 
ant kurių, net pavalkus nuėmus, 
lieka doro prakaito žymė. 

Vis galvojom, kaip žadėjo dainos, 
kad nujosim vienąsyk vėlai, 
kur pro langą ilgos kasos dairos, 
kur nenuganyti dobilai. 

Taip ir liko — tik daina ir godos, 
tik žebuoklio rūdys dantyse, 
tik ilgų, sunkių vagų golgotos 
ir kaip darbas paprasta tiesa. 

Ji — tarytum pavalkai — mus jungia 
su praeitimi ir ateitim. 
į gyvenimą — saldžiausią jungą — 
žiūrim jau suprantančia akim. (Just. Marcinkevičius) 

Bet mėgaukimės šiuo savaitgaliu. Vilniuje - Tautų mugė. Džiaukimės vieni kitais, nuostabiu oru,  grybais, savo išmintingais, smalsiais ir kūrybingais vaikais.

SPASIBO. Šiandien su vaikais mokėmės rusiškai padėkoti. ,,SPASIBO'' Jums už šiandien kartu su vaikais praleistą laiką.