Jei ožka - tai maža karvė, tai karvė - tai didelė ožka? Kažkada labai seniai, prieš aštuonis tūkstančius metų, žmogus prisijaukino karvę. Yra gal tūkstantis naminių karvių veislių, iš kurių dvi išvestos Lietuvoje! Tos dvi veislės ir karvės vis dar labai svarbios Lietuvai ir yra beveik LT ženklas ir simbolis. Šalia šakočio:) Berlyne ŽALIOJOJE SAVAITĖJE moderniame paviljone lietuviai kepa didelį šakotį ir pristato Europai pieno perdirbimo įmones. Už eurus supirktą pieną reikia siūlyti Europai! Žodžiu, karvės be kompleksų irgi suka į Europą. Todėl (ir ne tik todėl) šį bei tą žinoti apie karves pravartu. Kad ir tai, kad karvės vaikas vadinamas veršeliu. Kad ir tai, kad karvė sveria daugiau nei 600 kg, o jautis ir visą tūkstantį! Kad ir tai, kad žodis jautiena kirčiuojamas pirmajame skiemenyje - kitaip nei kiauliena, vištiena ir visi kitį mėsą pavadinantys žodžiai.
Karvė pati pieno į šaldytuvą nesustato, nors taip gali atrodyti, kai pieną atveža BARBORA. Karves melžia kita Barbora. Štai taip mes pasipraktikavome, nes ką žinai, kur mūsų vaikus raginimas grįžti prie gamtos atves.
Karvė - naudingas, didelis, geras ir paslaptingas gyvūnas (pamenate linksmą istoriją, kaip karvė pirko saldainius). Gaminome paslaptingą karvytę. Rodos, paprasta būtų karvė, bet jos širdyje glūdi neatrastos didelės ir mažos paslaptys...
O darbelio paslaptis yra ta, kad reikėjo tiksliai apkirpti, patiems (!) suklijuoti karštų klijų pistoletu, pritaikyti akis, iškirpti ir priklijuoti švelnų snukį ir tikrą uodegą. Rodos, visi liko patenkinti ir procesu, ir rezultatu.
Vaikų ausys girdi ne kiekvieną tekstą.
Pvz., visiškai negirdi teksto: ,,Vaikai, greitai susitvarkykite savo darbo vietą''.
Bet labai gerai girdi tekstą: ,, Kas susitvarko savo darbo vietą, gauna saldainį MILKA, nes šiandien gi viskas apie karvytes"... AK'MENUKŲ vaikai tokie tvarkingi!
Karvytėmis pavirto ir baltos duonos riekelės. Karvytes ganė ir piemenėliai iš liaudiškos dainos.
Vienas vaikas klausia:
- O kas tie piemenėliai?
Kitas vaikas žino:
- Tai tokie karvių prižiūrėtojai, kurie sušalusias kojas šildo, sulipę į karvės kaką.
AK'MENUKŲ vaikai tokie išmintingi!
Po arbatos kryptis - RAITIJOS tvartelis, kur ką tik gimė dvi baltos ožkytės ir vienas juodas ožiukas. Esame puikūs RAITIJOS kaimynai - su morkomis ir kopūstais jau lankome naujagimius.
Gražūs tie maži ožiukai, bet tokie trapūs, o raguotos mamos juos labai saugo. Ožiukai morkomis irgi dar nesidomėjo, todėl geriausi ožiukai - arkliai. Elegantiškai linguodami galvas jie prašė kopūsto lapų, atsargiai didelėmis lūpomis iš vaikų ėmė morkas.
Už arklius dar geriau gal tik šuniukas Biškis - svarbesnis RAITIJOS gyventojas nei arkliai, na, ir pilkas katinas, kuris vis pabėgdavo, bet tik tam, kad jį vėl pagautų.
Jaunoji karta stovi viena koja šaltame bejausmiame moderniame pasaulyje - visi penki pirštai ant vis kito mygtuko, o kita koja visgi dar stovi šiltai - tvartelyje:)
Dauguma vaikų taip gerai jaučiasi su vištomis, ožiukais, arkliukais. kai kurių blakstienomis riedėjo ašaros, kad šįkart nejodinėsime, kad lankytuvės ir užsiėmimas baigėsi.
Bet mes būtinai jodinėsime! Tik jau kitą kartą...
2015 m. sausio 17 d., šeštadienis
2015 m. sausio 10 d., šeštadienis
Iš ciklo apie gyvūnus. AVYTĖS IR OŽKYTĖS
Sveiki atvykę į naujus metus - žalios avytės, o gal medinės ožkytės - kaip kam patinka. Žmonės prisijaukino avis ir ožkas prieš 10 000 - 12 000 metų (žiūrėti vaikų konspektus, kuriuos jie šiandien parsinešė iš mokyklėlės. Tikiuosi,kad pavyko iššifruoti piktogramas apie tai, kiek pieno duoda viena menka šiuolaikinė ožkelė, kiek sveria drūtas avinas, kokią naudą tie gyvūnai duoda...) Tai va, per tuos tūkstantmečius išvesta 350 avių veislių. 351 - oji - Mėlynoji avis, kilusi iš Pavilnio, kvepianti Provancu ir nešanti laimę už naujus 10 EUR (beje, kitos spalvos iš Pavilnio kilusios avytės taip pat kvepia ir neša laimę, kurią reikės baigti kalti patiems. Kol karšta. Irgi už 10 EUR:)
Grįžtant prie vaikų ir vaikiškų avyčių, tai jos ir be EURų dar strikinėja linksmos ir laimingos po vaikystės pievas. Tiek dainelių linksmų apie ožiukus, tiek pasakėlių, knygelių ir net ilgas filmas apie Šoną ,,susuktas''. Tik džiaukis. Tai ir džiaugėmės: pačiupinėję nukirptos vilnos, vaikai bėgo plautis rankų, o vilnos kvapas ,,kolos'' ir ,,milkos'' kartai nepatiko dar labiau nei vilnas pešioti. Gyvendami toli nuo tvarto, avį vaikai pažįsta kaip linksmąjį Šoną per LRT, kalbantį talentingojo Giedriaus Arbačiausko balsu.
Bet žadame per sniegą klampoti į lankytuves: Kotrynos ožkelė laukiasi dviejų vaikelių. Prigalvojome vardų, sudėjome į voką. Nešime Kotrynai kaip dovaną, kai tik duos ženklą, kad JAU. Bet kol kas DAR NE:)
Darbelis nebuvo paptrastas: reikėjo brėžti pagal liniuotę, kirpti, dekoruoti popieriaus juostelę; reikėjo kirpti avytės detales, įverti siūlą į adatą, prisiūti akis; reikėjo prikimšti vilnos, suklijuoti ir papuošti knygos skirtuką. Puikiai pavyko:
Žinoma, nėra prasmės vaikus mokyti kedenti vilnas - to jiems greičiausiai niekada neprireiks. Ir avių ganyti nereikės, ir ožkų melžti tegu neprireikia... Ožka lyg ir tradiciškai laikoma vargo karvyte (nors jos pienas turi labai svarbių vitaminų - atidžiai paskaitykite vaikų parneštus ,,konspektus'').
Tegu Naujieji metai būna turtingi, kad ne tik ožkai, bet ir trims veislinėms karvėms pakaktų. Linkiu jaučio sveikatos! Ir švelnios romantikos ir svajonių linkiu - kaip mažos avytės garbanėlės, kai jas liečia maži vaiko piršteliai...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)