ir dar moksleivių atostogos - iki pat Vaikų Velykėlių! Saulė - kaip užsakyta.
Dangus - mėlynas, vėjas šlapias gatves tik džiovina, žieminiai batai kaip mat sulindo po spintas. Pavasaris - kaip iš atviruko.
Sveikiname vieni kitus iš širdies, dalinamės saldainiais, žiniomis ir dainomis, linkime atgimimo, tvirto tikėjimo, geros sveikatos, vilties ir džiaugsmo. Dar džiaugsmo, dar džiaugsmo, na, ir dar šiek tiek džiaugsmo - Jums ir mums.
2016 m. kovo 29 d., antradienis
2016 m. kovo 23 d., trečiadienis
Amuletų dirbtuvėlės
Nepaprastai smagu kurti sceninius drabužius: derinti sijonus ir juostas, matuotis ir fotografuotis. Gal net smagiau nei dainuoti - vis tą pačią dainą vis apie tą patį paukštį.
O dar smagu - patiems gaminti amuletus.
Užduotis - sukurti kelis amuletus, kūrybiškai atkartojant liaudiškus motyvus , vaikiškai improvizuojant.
Kaip reikėjo tikėtis, vaikiškai improvizuoti sekėsi kur kas geriau nei atkartoti liaudies raštus. Bet kūrybinė temperatūra pakilo! Vaikus pagavo įkvėpimas derinti spalvas, išmėginti visas keliolika spalvų keturiuose kvadratiniuose centimetruose, kad tik būtų dar gražiau - iš visos širdies.
Nereikia nei klausti anei raginti - vienas MAN, o kitas - MAMAI. Turiu pastebėti, kad tas gražesnis paprastai yra MAN. Bet be jokios vaidybos - natūraliai, atvirai, nuoširdžiai.
Labai dera prie mūsų kostiumų papuošaliukai, sukonstruoti iš metalinių detalių ir odos atraižėlių.
Sunku akis atitraukti, kokie gražūs drobiniais apdarais aprengti vaikai - tautinėmis juostomis apjuosti, gintaro karoliukais ir pačių gamintais amuletais apsikarstę.
Pavasarį uždainuosime garsiau - su paukščiais ir apie paukščius...
O dar smagu - patiems gaminti amuletus.
Užduotis - sukurti kelis amuletus, kūrybiškai atkartojant liaudiškus motyvus , vaikiškai improvizuojant.
Kaip reikėjo tikėtis, vaikiškai improvizuoti sekėsi kur kas geriau nei atkartoti liaudies raštus. Bet kūrybinė temperatūra pakilo! Vaikus pagavo įkvėpimas derinti spalvas, išmėginti visas keliolika spalvų keturiuose kvadratiniuose centimetruose, kad tik būtų dar gražiau - iš visos širdies.
Nereikia nei klausti anei raginti - vienas MAN, o kitas - MAMAI. Turiu pastebėti, kad tas gražesnis paprastai yra MAN. Bet be jokios vaidybos - natūraliai, atvirai, nuoširdžiai.
Labai dera prie mūsų kostiumų papuošaliukai, sukonstruoti iš metalinių detalių ir odos atraižėlių.
Sunku akis atitraukti, kokie gražūs drobiniais apdarais aprengti vaikai - tautinėmis juostomis apjuosti, gintaro karoliukais ir pačių gamintais amuletais apsikarstę.
Pavasarį uždainuosime garsiau - su paukščiais ir apie paukščius...
2016 m. kovo 16 d., trečiadienis
Balti paukščiai
Keturiasdešimties paukščių dieną vaikai gamino baltus didelius paukščius.
Nudažyti nespėjome. Ir sparnais sutvirtinti nespėjome, todėl išgirdome ne tik nutylėtų komplimentų (!), bet ir šmaikščių komentarų. Man tie nedažyti paukščiai ironišką dieną taip pat panašūs į sniego lopus, kuriuos vis dar matau pro langą. Tiesa, romantišką dieną purvini sniego lopai primena baltus didelius paukščius. Taip juk ir yra - juoda juosta, balta juosta. Sekmadienį saulė, o pirmadienį ūkanos, ežiuko ant kelio nepamatysi.
Gal (?) vieną dieną tie balti paukščiai sumirgės spalvomis. Gal (?) pritaisysime jiems tvirtus sparnus.
O paukščių šeštadienį džiaugėmės įveikę didelį baltą lapą, kurį reikėjo vaikiškom rankom LYGIAI LYGIAI sulenkti per pusę, reikėjo nupiešti proporcingą beveik paties dailininko dydžio paukštį (piešti ir trinti, piešti ir trinti - tai snapas per didelis, tai galva per maža...), dailiai iškirpti (du lapus iš karto!), o tada ištepti voleliu ir suklijuoti - lygiai ir tvirtai. Tai va, čia ne koks mažas Picasso balandis, čia - didelis riebus paukštis, pilnas vilties. Ant tokio (beveik) galima jodinėti.
Taigi, vaikai plušėjo, ir buvo mums visiems smagu.
Surinkome liaudies dainas, kurios apie paukščius: strazdelis, povelė, pelėda, garnys, antelė, žvirblis.
Mokomės ne tik žodžių, bet ir susikaupti, laiku atsikvėpti, išgirsti vienas kitą,
Daug smagiau, kai gražiai pasipuoši. Pasimatavome ir toliau dailinome kostiumus.
Neįprastas, bet labai praktiškas ir reikalingas darbas - įverti gumą į sijoną. Nesitikėjau, bet daugumai ne tik patiko, bet ir puikiai pavyko.
Savo rankomis bandysime pasigaminti ir originalius liaudiško stiliaus papuošalus. tai bus ateinantį šeštadienį. Jei turite nereikalingų medinių ar gintarinių karoliukų, odos skiautelių, tautinių juostelių, o gal kokią močiutės segę (gali būti ir aplūžusi), tai mums gali praversti, atsineškite.
Štai taip pilkas linas virsta dailiu kostiumu, o balti paukščiai - plunksnėlė po plunksnelės - įgauna spalvas.
Nudažyti nespėjome. Ir sparnais sutvirtinti nespėjome, todėl išgirdome ne tik nutylėtų komplimentų (!), bet ir šmaikščių komentarų. Man tie nedažyti paukščiai ironišką dieną taip pat panašūs į sniego lopus, kuriuos vis dar matau pro langą. Tiesa, romantišką dieną purvini sniego lopai primena baltus didelius paukščius. Taip juk ir yra - juoda juosta, balta juosta. Sekmadienį saulė, o pirmadienį ūkanos, ežiuko ant kelio nepamatysi.
Gal (?) vieną dieną tie balti paukščiai sumirgės spalvomis. Gal (?) pritaisysime jiems tvirtus sparnus.
O paukščių šeštadienį džiaugėmės įveikę didelį baltą lapą, kurį reikėjo vaikiškom rankom LYGIAI LYGIAI sulenkti per pusę, reikėjo nupiešti proporcingą beveik paties dailininko dydžio paukštį (piešti ir trinti, piešti ir trinti - tai snapas per didelis, tai galva per maža...), dailiai iškirpti (du lapus iš karto!), o tada ištepti voleliu ir suklijuoti - lygiai ir tvirtai. Tai va, čia ne koks mažas Picasso balandis, čia - didelis riebus paukštis, pilnas vilties. Ant tokio (beveik) galima jodinėti.
Taigi, vaikai plušėjo, ir buvo mums visiems smagu.
Surinkome liaudies dainas, kurios apie paukščius: strazdelis, povelė, pelėda, garnys, antelė, žvirblis.
Mokomės ne tik žodžių, bet ir susikaupti, laiku atsikvėpti, išgirsti vienas kitą,
Daug smagiau, kai gražiai pasipuoši. Pasimatavome ir toliau dailinome kostiumus.
Neįprastas, bet labai praktiškas ir reikalingas darbas - įverti gumą į sijoną. Nesitikėjau, bet daugumai ne tik patiko, bet ir puikiai pavyko.
Savo rankomis bandysime pasigaminti ir originalius liaudiško stiliaus papuošalus. tai bus ateinantį šeštadienį. Jei turite nereikalingų medinių ar gintarinių karoliukų, odos skiautelių, tautinių juostelių, o gal kokią močiutės segę (gali būti ir aplūžusi), tai mums gali praversti, atsineškite.
Štai taip pilkas linas virsta dailiu kostiumu, o balti paukščiai - plunksnėlė po plunksnelės - įgauna spalvas.
2016 m. kovo 10 d., ketvirtadienis
Nuo vasario iki kovo
Tauta kilnoja vėliavas, nuo vasario iki kovo. Trispalvės fone tradiciškai lietuviškai įnirtingai diskutuojama (tai - labai mandagus žodis nelabai mandagiam reiškiniui apibūdinti) - dėl Valentino dienos ir Nepriklausomybės šventės, dėl Lukiškių aikštės, dėl paminklo Smetonai, dėl Putinaitės su Oleku, dėl Justino Marcinkevičiaus, dėl LR ministrų ir dėl Malinausko, dėl pabėgelių, dėl mokytojų atlyginimo (girdėjau, kaip mokytojų profsąjungų lyderiai tarpusavyje pliekėsi vienoje radijo laidoje. Supratau, kad šiuolaikinės mokyklos mokytojas - aršus karys).
Bet vaikams - kaip paukščiams - grūdelis čia, grūdelis ten... Nei jiems trukdo klampotos gatvės (dar smagiau!), nei jiems gaila pirštines išsitepti, nei jiems Kaziuko mugės riestainiai per brangus - grūdelis čia, grūdelis ten...
Šeštadienis, vaikai jau darinėja vėžlio Samsono terariumo duris, jau kalbina papūgą, vėl džiaugiasi vieni kitais, negudrius darbelius knibinėja su begaliniu atsidavimu, derina faktūras ir spalvas, kol spalvoto popieriaus skiautės virsta klounais, tigrais ar banginiais, žadinančiais vaikų fantaziją...
Kaip čia tuos vaikus ,,atitverti'' nuo politinių lipdukų (nejauku klausyti, kiek daug ,,projektų'' ir ,,renginių'' skiriama X dienai ir X politinei datai. ,,Imam projektą po projekto'', taip sakant, ,,vardan tos Lietuvos''). Taip ir norisi likti prie terariumo ir prie akvariumo, lipdyti paukščiukus, juoktis su vaikais, paversti piešinius aukštyn kojom, kad būtų tiesiog linksma. Be projekto.
Turbūt ir Jums pavyko kelias valandas panerti į Kaziuko mugės šurmulį, pasidžiaugti mediniais šokliukais, moliniais švilpukais, balionais ir vėjo malūnėliais, kurie - tiesiog šiaip smagiai mala orą, suteikdami džiaugsmą.
Tiesa, man pavyko Kaziuko mugėje surasti gražių tautinių juostų. Nebrangiai pardavinėjo jas tautiniais drabužiais apsitaisiusi ponia Veronika. Ne palapinėje, o ant suoliuko gražiai padėliojusi, šeštadienį po pietų jau teturėjo tik porą juostų. Sako, gražiausias jau pardavusi. Gaila, kad nenufotografavome tokios gražios močiutės. Bet pakalbinome ir užsirašėme telefono numerį. Kaišiadorių rajone ji pina juostas. Jei AK'MENUKŲ vaikams pavyks gražią liaudiškų dainų programėlę parengti, gal ir susitiksime su ponia Veronika - už gražias dainas reikės gražiomis juostomis apdovanoti.
Dailūs drabužiai įkvepia ir įpareigoja. Kaip tik ir matavomės tautinius sijonus. Žinoma, kad dar ir dainavome!
Kovo 12 dieną būtinai renkamės į AK'MENUKŲ klasę, nes reikalų su tais sijonais dar koks šimtas... Man labai reikia vaikų pagalbos. Dainuosime apie povelę, apie strazdą, apie pelėdą, apie žvirblelį, tautinius kostiumus matuosimės.
Tikiuosi, kad politinės datos ir vėliavos neužgoš 40-ties paukščių pavasario.
Bet vaikams - kaip paukščiams - grūdelis čia, grūdelis ten... Nei jiems trukdo klampotos gatvės (dar smagiau!), nei jiems gaila pirštines išsitepti, nei jiems Kaziuko mugės riestainiai per brangus - grūdelis čia, grūdelis ten...
Šeštadienis, vaikai jau darinėja vėžlio Samsono terariumo duris, jau kalbina papūgą, vėl džiaugiasi vieni kitais, negudrius darbelius knibinėja su begaliniu atsidavimu, derina faktūras ir spalvas, kol spalvoto popieriaus skiautės virsta klounais, tigrais ar banginiais, žadinančiais vaikų fantaziją...
Kaip čia tuos vaikus ,,atitverti'' nuo politinių lipdukų (nejauku klausyti, kiek daug ,,projektų'' ir ,,renginių'' skiriama X dienai ir X politinei datai. ,,Imam projektą po projekto'', taip sakant, ,,vardan tos Lietuvos''). Taip ir norisi likti prie terariumo ir prie akvariumo, lipdyti paukščiukus, juoktis su vaikais, paversti piešinius aukštyn kojom, kad būtų tiesiog linksma. Be projekto.
Turbūt ir Jums pavyko kelias valandas panerti į Kaziuko mugės šurmulį, pasidžiaugti mediniais šokliukais, moliniais švilpukais, balionais ir vėjo malūnėliais, kurie - tiesiog šiaip smagiai mala orą, suteikdami džiaugsmą.
Tiesa, man pavyko Kaziuko mugėje surasti gražių tautinių juostų. Nebrangiai pardavinėjo jas tautiniais drabužiais apsitaisiusi ponia Veronika. Ne palapinėje, o ant suoliuko gražiai padėliojusi, šeštadienį po pietų jau teturėjo tik porą juostų. Sako, gražiausias jau pardavusi. Gaila, kad nenufotografavome tokios gražios močiutės. Bet pakalbinome ir užsirašėme telefono numerį. Kaišiadorių rajone ji pina juostas. Jei AK'MENUKŲ vaikams pavyks gražią liaudiškų dainų programėlę parengti, gal ir susitiksime su ponia Veronika - už gražias dainas reikės gražiomis juostomis apdovanoti.
Dailūs drabužiai įkvepia ir įpareigoja. Kaip tik ir matavomės tautinius sijonus. Žinoma, kad dar ir dainavome!
Kovo 12 dieną būtinai renkamės į AK'MENUKŲ klasę, nes reikalų su tais sijonais dar koks šimtas... Man labai reikia vaikų pagalbos. Dainuosime apie povelę, apie strazdą, apie pelėdą, apie žvirblelį, tautinius kostiumus matuosimės.
Tikiuosi, kad politinės datos ir vėliavos neužgoš 40-ties paukščių pavasario.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)