MAMAI

Labai seniai buvo vaikas, pasiruošęs gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
- Kaip aš gyvensiu žemėje, būdamas toks mažas ir bejėgis?
Dievas atsakė:
- Iš daugelio angelų aš išsirinkau vieną tau. Ji lauks tavęs ir rūpinsis tavimi.
- Bet pasakykite man - čia, Danguje, aš nieko kito nedarau kaip tik dainuoju ir šypsausi. To man pakanka, kad būčiau laimingas.
- Tavo angelas dainuos tau ir šypsosis kiekvieną dieną. Ir tu jausi savo angelo meilę ir būsi laimingas.
- Ir kaip aš sugebėsiu suprasti, ką žmonės man sakys, jei aš nemoku jų kalbos?
- Tavo angelas sakys tau gražiausius ir saldžiausius žodžius, kuriuos kada nors esi girdėjęs, ir su kantrybe bei rūpesčiu mokys tave kaip kalbėti.
- O ką man daryti, kai norėsiu kalbėti su Jumis?
- Tavo angelas sudės tavo rankas kartu ir mokys tave, kaip melstis.
- Aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių. Kas apsaugos mane?
- Tavo angelas gins tave, net jei reikės rizikuoti savo gyvybe.
- Bet aš liūdėsiu, nes daugiau nematysiu Jūsų.
- Tavo angelas visada kalbės su tavimi apie mane ir mokys, kaip grįžti pas mane, o nepaisant to, aš visada būsiu šalia jūsų.
Tuo metu Danguje buvo daug ramybės, bet jau buvo galima išgirsti balsus iš žemės, ir vaikas paskubomis tyliai paklausė:
- O Dieve, jei aš jau iškeliauju, prašau, pasakyk man mano angelo vardą.
- Tavo angelo vardas neturi jokios reikšmės, tu kviesi savo angelą žodžiu: Mama.

Šventinis šeštadienis

Didžiausias gėris - dovanoti džiaugsmą mylimiems žmonėms: sesutei ir broliukui - linksmą pokštų pasakaitę apie du nykštukus, mamai ir močiutei - dainą čiūto rūto, ilgais sijonais pleventi, margom juostom susijuosti.

Mes stengėmės dainuoti, visus žodelius iš atminties surankioti, bet dar svarbiau buvo Tėveliams parodyti AK'MENYKŲ mokyklėlės kryptį - orientaciją link tautinės tradicijos, kūrybiškumo skatinimo, rišlios kalbos ugdymo. Tam skirtos pasakos ir istorijos, tam ir visas naujai pagamintas vaikų teatras ir kelios dešimtys vaikų rankose atgyjančių popierinių figūrėlių.

Smagu, kad Mamos ir Tėčiai dainavo ir vaidino kartu.
Iš to smagumo, atrodo, būsiu pamiršusi dar kartą Jums visiems padėkoti: už tai, kad atėjote į koncertą, kad Jūsų rūpestingos rankos ir gera nuotaika lydi nuo vieno AK'MENUKŲ šeštadienio iki kito.
 Jūsų palaikymas ir pasitikėjimas - du svarbiausi akmenukai. AČIŪ!  

Pavasaris pokštauja

Tas pavasario laukiiiiiiiiiiimas šiemet iiiiiiiiilgas. Kai jau į pabaigą suka balandis, vis dar nėra tikros šilumos.
Net šilumininkai iš naujo šildymo katilus atsuko, o meteorologai, prognozuodami orus, apie ,,vieną kitą snaigę'' savaitės pabaigoje įspėja.
Kol neatsilapojome paltų, galime atsilapoti bent širdis: smagumynams, saldumynams, spalvoms, pokštams ir fantazijai.

  Konstruoji, džiaugiesi ir ragauji:

Pro vaikystės langą pasaulis atrodo spalvingesnis:

Jau ruoškite pavasarinius batelius. Pokštininkas Pavasaris pasikraipys, pasišaipys, pasimaivys,  o tada jau tikrai atsiris. Ir žydės vyšnios, ir paukščiai garsiau čiulbės.
Bet kitą šeštadienį dar nereikės valyti langų. Bus vėjuota ir vėsu.
Kitą šeštadienį kviečiame kartu su vaikais į  AK'MENUKŲ studiją.
Nekantraujame padainuoti Jums, mielos Mamytės, ir Jums, rūpestingi Tėveliai.
Balandžio  23 dieną mes Jūsų nepaleisime - ATVIRŲ DURŲ DIENA:) Mamyčių, Tėvelių ir VAIKELIŲ DIENA!

Vabalai

Pievoje, žiūrėk, po kojom, 

Vabalėlių daug ropoja.

Didelių ir dar mažyčių - 

neužminki jų netyčia.

O gal nori sužinoti, 

ko gi jie visi spalvoti?

Nes vaivorykštė iš ryto 

ėmė pievon ir nukrito!

Stebuklingomis galiomis šiandien padidinome vabalų mikropasaulį, kad suskaičiuotumėme šešias jų trapias, bet stiprias kojas, pamatytumėm aplinką jaučiančius ūsus, kad pažiūrėtumėm vabalui į išraiškingas akis, kad pabandytumėm įsijausti į jų gyvenimą - neilgą, bet pilną rūpesčių ir pavojų.
Pamatyti visą vabalų grožį ir jų gausą vaikams padėjo nuostabios nuotraukos - knygose ir Gamtos centro ekspozicijoje, o taip pat vaikiška fantazija.  Jos nešami, bandėme bent truputį nenutolti nuo gamtos pažinimo - šį bei tą sužinoti apie šiuos mažus savo kaimynus: bitę, skruzdėlę, boružę, musę, vorą, žiogą.
Mokėmės piešti - detalė po detalės. Ir užrašyti - raidelė po raidelės.

Dainavome smagias daineles apie žiogą ir musę, o apie bitę dar ir pašokome - per visą koridorių - taip, kad papūga Ūbas narvelyje net skambalą iš smagumo nutraukė, manydamas, kad čia jam skirtos tos linksmybės.

Darbelis - irgi ,,vabalinis''. Tie vabalai - tikri gražuoliai. Jiems sukrti reikėjo ir gatinės medžiagos, ir vaikiško stiklo sparnų, ir karoliukų, ir stebuklingų dažų, kad naktį tamsoje švytėtų... O labiausiai reikėjo kantrybės ir kruopštumo, mažų pirštelių miklumo.  

Kol nenubyrės sparneliai - savo trumpą vabalo amželį - gal pagyvens toks vaiko pagamintas vabalėlis Jūsų namuose ant gėlės lapo. Paskui galės išskristi...

      Vabalėlis kraipo ūsą:

-Visados draugais mes būsim.

Juk vaikai ir vabalai

Nesipyksta, ar žinai?

Vabalai ir vaikai

Sutaria kartu gražiai!

Teatro diena ir kino pavasaris

Besivydami suaugusius, kurie atsilapoję skvernus, vos aptarę auksinius scenos kryžius, jau lekia į prasidėjusį kino pavasarį, puolame vaidinti ir mes, jaunesnieji. Bent kiek aptarę, kas tas TEATRAS ir kas tas KINAS, suprantame, kad dabar tai jau tikrai kiekvienas gali būti REŽISIERIUMI. ,,Sam sebe rezhiser", jei kažkam šis ,,kodas'' dar kažką sako.
Imame laiko patikrintą siužetą: apie Raudonkepuraitę ir Vilką. Šioje istorijoje (kaip ir kitose!) gali tapti ir Vilku, ir Medžiotoju. Ir Raudonkepuraite - taip pat.

Moderni klasikos interpretacija - ,,ant bangos'',  taigi fantazija įsisiūbuoja...

Nors jaunieji vaidybinio meno kūrėjai ir vertintojai nebūtinai girdėję apie auksinius scenos kryžius (daugiau apie Valinsko svogūnus), bet AK'MENUKŲ scenos medalius yra kam kabinti. Yra ir už ką!
Vienas kruopščiai kuria personažą, kitas improvizuoja vaidindamas, suteikdamas žiūrovams daug džiaugsmo, trečias - tobulas asistentas. Nominacijų daug. Apdovanojimų pakako visiems.

Šįkart netgi pakako laiko išbėgi į kiemą, Vaikų Velykėlių dieną paritinėjome smagiai spalvotus ...burbulus! Ne kiaušinius, betgi - Teatro diena, Kino pavasaris, fantazija įjungta - šešta pavara.

Gal savaitgalį vaikai namuose dar kartą suvaidino pasaką apie Raudonkepuraitę ir Vilką? O gal važiavote į Birštoną džiazo klausyti? Šventėte močiutės gimtadienį? Nuvalėte žiemos dulkes nuo kepsninės? O gal su vaikais parėmėte sergančius pavasarinėje mugėje ,,Angelų vaikai su meile jums''? Ir ant scenos, ir gyvenime - scenografija keičiasi, keičiasi rolės: čia raudona kepurė, čia jau senelės akiniai; čia tu greitas ir gudrus vilkas, o čia - tik medžiotojo grobis prapjautu pilvu.
Būkime atidūs vienas kitam, jei jau REŽISIERIUS mus į vieną scenarijų sukėlė.