Teatro diena ir kino pavasaris

Besivydami suaugusius, kurie atsilapoję skvernus, vos aptarę auksinius scenos kryžius, jau lekia į prasidėjusį kino pavasarį, puolame vaidinti ir mes, jaunesnieji. Bent kiek aptarę, kas tas TEATRAS ir kas tas KINAS, suprantame, kad dabar tai jau tikrai kiekvienas gali būti REŽISIERIUMI. ,,Sam sebe rezhiser", jei kažkam šis ,,kodas'' dar kažką sako.
Imame laiko patikrintą siužetą: apie Raudonkepuraitę ir Vilką. Šioje istorijoje (kaip ir kitose!) gali tapti ir Vilku, ir Medžiotoju. Ir Raudonkepuraite - taip pat.

Moderni klasikos interpretacija - ,,ant bangos'',  taigi fantazija įsisiūbuoja...

Nors jaunieji vaidybinio meno kūrėjai ir vertintojai nebūtinai girdėję apie auksinius scenos kryžius (daugiau apie Valinsko svogūnus), bet AK'MENUKŲ scenos medalius yra kam kabinti. Yra ir už ką!
Vienas kruopščiai kuria personažą, kitas improvizuoja vaidindamas, suteikdamas žiūrovams daug džiaugsmo, trečias - tobulas asistentas. Nominacijų daug. Apdovanojimų pakako visiems.

Šįkart netgi pakako laiko išbėgi į kiemą, Vaikų Velykėlių dieną paritinėjome smagiai spalvotus ...burbulus! Ne kiaušinius, betgi - Teatro diena, Kino pavasaris, fantazija įjungta - šešta pavara.

Gal savaitgalį vaikai namuose dar kartą suvaidino pasaką apie Raudonkepuraitę ir Vilką? O gal važiavote į Birštoną džiazo klausyti? Šventėte močiutės gimtadienį? Nuvalėte žiemos dulkes nuo kepsninės? O gal su vaikais parėmėte sergančius pavasarinėje mugėje ,,Angelų vaikai su meile jums''? Ir ant scenos, ir gyvenime - scenografija keičiasi, keičiasi rolės: čia raudona kepurė, čia jau senelės akiniai; čia tu greitas ir gudrus vilkas, o čia - tik medžiotojo grobis prapjautu pilvu.
Būkime atidūs vienas kitam, jei jau REŽISIERIUS mus į vieną scenarijų sukėlė.