Labai gražus laikas. Tiek daug priežasčių...

Nors šalčio srautas bando viso žemyno kantrybę, patys didžiausi optimistai tiki, kad šiluma ir žaluma jau čia pat.
Vaikai visai nekalba apie rogutes, kalniukus ir nuotykius sniege. Gerdami arbatą jau kalbėjome apie dviračius, pievas ir net baseiną. Užsisvajojome...
Tikrai ateis vasara. Bus bent dvi dienos, kai ir Lietuvoje bus karšta. Senamiesčio kavinėse  sėdės pavargę turistai, bėgiosime basi, valgysime ledus, vakarais laistysime veją, pūsime burbulus, vakarosime su draugais terasoje, arba viskas bus dar gražiau... Ir gal net ne dvi, o visas penkias dienas bus karšta. Vasara bus trumpa:)
Bet taip greitai ratas sukasi tik mums.  Vaikystėje žiema ir vasara - daug ilgesnės nei iš tikrųjų yra.

Visi kartu grįžkime į ČIA ir DABAR. Labai gražus laikas.
Pirma. Kupinas laukimo. Kada pasibaigs žiema...Ji šiemet ilga, lyg sugrįžo vaikystė...
Antra. Šeštadienį  - Žemės diena. Visos Žemės žmones suvienijo žaismingos tamsos minutės: net didieji turistiniai centrai  valandėlei išjungė šviesas, o mes turėjome gražią progą su vaikais pamąstyti apie saikingą vartojimą, šeimininkišumą, gamtos tausojimą, protingą buvimą gamtoje.
Trečia. Verbų Sekmadienis. Nors retą kurį iš mūsų vaikų močiutė, linkėdama sveikatos, simboliškai paplakė  šventinta kadagio šakele, kaip kad mus vaikystėje, bent papasakojome jiems apie tą tradiciją. Gaminome vaikišką verbą, puošėme džiovintomis gėlėmis.

Ketvirta.  Sudygo avižos, Velykų žolė, krapai, pupos, pomidorai ir net paprikos... Vis daugiau žalios spalvos ant palangės ir širdyje.

Penkta. Pirmadienis - sugrįžusio gandro diena. Ir tikrai jau yra į Lietuvą sugrįžusių gandrų. Mielos mamos ir tėčiai, būkite budrūs, nepramiegokite susitikimo su gandru!


Šešta. Sanpaulijos išleido šaknytes, ir vaikučiai lapelius labai kruopščiai susodino į vazonėlius.  

Septinta. Ši darbo savaitė bus trumpa. Gi Didysis Penktadienis tik pas mus darbo diena (turbūt todėl, kad  įvairūs publicistai ir optimistai vis parašo, kad ,,lietuviai - labai darbšti tauta", suprask, kiti - tinginiai...).Iš tikrųjų, koks gi čia jau darbas bus penktadienį...

Aštunta. Mokyklinukams - atostogos, ir šią savaitę daug mažiau dirbsime vaikų vairuotojais. Lėtiname tempą. Jį skiriame sielos reikalams.

Devinta.  Liko nepilna savaitė iki Šventų Velykų - gražiausios pavasario šventės, kai vėl susirinks visa šeima, kai išeisime pasveikinti kaimynų, kai draugus vaišinsime pyragu, kai šventinsime namus, skambės Prisikėlimo varpai... Šią savaitę galvosime apie Prisikėlimą, pabudimą, sielos dalykus, bet, žinoma, taip pat ir apie keptą kumpį ir šventinį pyragą, eisime pas kirpėją ir siuvėją - visokeriopai ruošimės ŠVENTEI, o tai - kūryba, malonumas, terapija, atgaiva...

Dešimta. Dar yra laiko ramiai ir kūrybiškai pasiruošti artėjančiai Šventei. Ir dar yra laiko Šventės laukimo mokyti vaikus.

Svarbiausia: kiekvieno  - vaiko ir suaugusio žmogaus  - širdyje tikrai  plevena bent viena paslaptinga ir svarbi svajonė, laukimas, ketinimas ar noras. Ir pasodinti daigeliai išleis lapelius, sužaliuos - sužydės. Skleidžiantis pavasariui visa tai su kaupu tuoj tuoj išsipildys!..  
    

Devyniasdešimt paukščių pavasarių. Diena su Patriku

Šių metų pavasaris saulėtas, bet šaltokas. Sniegas tirpsta labai pamažu, gamta bunda iš lėto, todėl šeštadieninėje mokyklėlėje turime pakankamai laiko muzikai, dailiesiems darbeliams. 

Pasidžiaukime kartu sustabdytomis praėjusio šeštadienio akimirkomis:

 susipažinome su smuikeliu,  

 dainavome liaudiškas daineles apie paukščius, šokome,  pirščiukus miklinome dekoruodami popierinį svajonių paukštelį stiklo akelėmis. 

Gaminome inkilėlius. Mažyčius puikiausiai suklijavome patys: 

Tikrus inkilus sukalti mielai padėjo tėveliai ir mamytės, o taip pat mažieji broliukai ir sesytės.  

 Gaila, kad negirdėjote, kaip smagiai kaukšėjo tikri plaktukai. Ir nė vieno nukentėjusio pirštuko! Ir tik vienui viena ne taip užlinkusi vinutė, kuriai replių prireikė. 

 Skaičiau, kad tą dieną  - Švento Patriko dieną - Užupyje Vilnelės vanduo nusidažė žaliai. O AK'MENUKŲ vaikučiai ir tėveliai, mamytės ir mažieji broliukai Pavilnio regioninio parko šlaitus užliejo žalia meile... Buvo ir Patrikas. Ne iš Airijos, o iš Vilniaus:) Smagiai mojavo plaktuku ir rodė gerą pavyzdį mergaitėms. 

 Taip prisijungėme prie gražios iniciatyvos  - iškelti inkilus į Lietuvą grįžtantiems paukščiams, prieš devyniasdešimt metų pradėtos Tado Ivanausko. 

Saulei šviečiant iškėlėme dailius inkilus, kad parką nuo kenkėjų valytų, kad AK'MENUKŲ vaikučiams čiulbėtų, kai pavasarį gamtos pažinimo takais keliausime.    

Sėja

Kovo mėnesį diena jau gerokai ilgesnė. Labai laukiame šilumos, žalumos ir paukščių balsų.
Tik gamtininkų laukimas - kitoks. Mes turime vis daugiau darbų. Šiandien sėjome petražoles, vijoklines gėles, nes norime, kad vasarą jos margai apvytų tvoras ir kvepėtų leidžiantis saulei.
Mažomis rankytėmis lengvai bėrėme sėklas, noriai purškėme žemę - sėjome labai nuoširdžiai, nebijodami susitepti.

 Galime mamytėms bei močiutėms, o taip pat seneliams ir tėveliams  pašnibždėti, kokius darbus reikia atlikti kovo mėnesį. Paklausikite vaikučių - jie jau žino:)
Per darbelių pamokėlę gausiai susirinkę vaikučiai lipdė molio dubenėlius. Dėl technologinių priežasčių šiandien dar negalime į juos įpilti katinui pieno - vaikų darbelius dar reikia išdegti. Parodysime vėliau, bet molį minkyti mažomis rankomis mums labai patiko, taigi su moliu draugausime ir ateityje.

O kaip gyvūnai, paklausite? Žinoma, kad nešini kopūstų lapais ir morkomis slidžiais parko takeliais kulniavome ir pas juos. Vaišės išduoda, ką lakėme šį sykį. Tai  triušiukai ir jūrų kiaulytės, kurios turi penkių dienų amžiaus mažylių. Strazdanų spalvos triušiukas gavo daugiausiai vaišių. Galės sau graužti per dienas naktis.
Šalia gyvena du ežiukai.
Sužinojome, kad jie tik pasakose labai dygūs. Iš tikrųjų  tuos dygliukus galima švelniai paliesti, o bailus ežiukas nebado, o tik gužiasi į kamuoliuką  - tokį gražų ir taiklų žodį surado Elzytė.      
O dar sužinojome, kad tik pasakose ežiukai ant nugaros įsismeigia ir į urvelį nešasi obuolį ir grybą. Iš tikrųjų ežiukai valgo mėsytę, o gamtoje - smulkius graužikus...

Ryt minėsime keturiasdešimties sugrįžusių paukščių dieną. Jei tą dieną dar šalta, senoliai tikėjo, kad žiema išsilaikys dar keturiasdešimt dienų. Kas būtumėme be tikėjimo ir be senolių išminties, todėl pagarbiai įsiklausome ir tęsiame tradicijas.
Keturiasdešimties paukščių dieną reikia iškepti keturiasdešimt bandelių. Tai irgi viena iš senųjų lietuviškų tradicijų.
Jei mielinės tešlos sekmadienį kildinti nenorėsite, gal paragausite tokių labai greitų ir gana gardžių bvandelių:

Tešlai:
350 g miltų,
2 a.š. kepimo miltelių,
100 g cukraus, 
1.a.š vanilės,
150 g varškės,
1kiaušinis, 
100 ml pieno,
50 g aliejaus.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais. Kitame inde baltymą sumaišyti su cukrumi, pienu, aliejumi ir varške (galima jos dėti ir šiek tiek daugiau). Tada supilti miltus, viską išmaišyti. Tešlą padalinti į 12 dalių, iš kurių suformuoti juosteles ir pinti kasas.
Kiaušinio trynį išplakti su trupučiu pieno ir cukraus, galima įberti aguonų ir tuo plakiniu patepti kasas. Kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 20 minučių.

 Valgykite sau šiltai troboje sėdėdami, tik trupinėlius vis dar atiduokite paukšteliams, nes keturiasdešimt į Lietuvą sugrįžusių paukščių vis dar sunkiai randa maisto. Atrodo,  iki pavasario mums dar liko keturiasdešimt šaltų žiemos dienų. Ką gi...

Apyrankės Kazytėms ir kitoms mergytėms

Savaitgalį Vilniaus senamiestyje tradicinius ir modernius rankdarbius ant prekystalių dėliojo tautodailininkai ir liaudies meistrai.  Vilniečiai ir svečiai ragavo Kaziuko riestainių, klausėsi dainų, vis viltingai žiūrėdami į  dangų,  laukdami bent skurdaus pavasarį pranašaujančio saulės spindulėlio.
Visą saulės pluoštą pasisekė pačiupti Pavilnyje AK'MENUKŲ vaikučiams - saulė maloniai šildė kaip tik tada, kai lankėme mažuosius ožiukus. Dar labai labai mažus. Jūs tokių niekada dar nematėte.
Neužmiršti buvo ir kiti tvartelyje pavasario laukiantys gyvuliukai.
Iš vaikų rankų gavo morkų ir obuolių, o atsidėkodami bliovė ir mekeno.

Tik negalvokite, kad AK'MENUKŲ vaikučiai vien tvarte ožkų mekenimo klausosi.
Kai saulė pašvietė, o ožkos mekeno ir avinukai bliovė, mūsų darbeliai jau nudirbti buvo. Nuo pat ryto su įkvėpimu ir atsidavimu gaminome apyrankes ir pieštukines : gi Kaziuko mugė mus įkvėpė! Susipažįstame su tradicijomis ir jas palaikome. Pasiklauskite AK'MENUKŲ mergaičių ir berniukų, jei įdomu, iš ko galima pasigaminti tokias margas ir tikrai labai gražias apyrankes ir pieštukines. Jei draugei Kazytei nepadovanojo, mergaitės pačios vasarą apyrankėmis pasidabins.

O koks Kaziuko savaitgalis be dainų - buvo ir jų!
Padainavę labai entuziastingai laistėme kambarines gėles - jos kaip tik bunda po žiemos poilsio.

Iš labai labai arti susipažinome su vėžliu. Ir jis džiaugėsi susipažinęs su vaikučiais. Gal ir iš išskaičiavimo - dėl to salotos lapo. Jo gi nepaklausi.

O štai Ūbo galima ir pasiklausti. Įdomiausia, kad jis gali ir atsakyti, jei nuotaika gera. Pro papūgą Ūbą gi abejingai nepraeisi - jis ypatingai žavus.

Atrandame mus supantį didelį margą ir įdomų pasaulį - žingsnelis po žingsnelio - drauge veriame margus pažinimo karolius.