Jaučio trobelė

Jūs juk žinote, kaip jautis trobelę statė?
Jei pamiršote tą pasaką, vaikai ilgais rudens vakarais galės priminti. Trumpoje pasakoje - didelė išmintis: ir apie artėjančią žiemą, ir apie lietuvišką solidarumą, ir apie krikščionišką atleidimą, ir apie laisvę, o taip pat apie jaučio jėgą, alkano vilko kvailumą. Dar  - apie lapę, apie katiną... Kitus personažus galite sukurti patys. Juk čia liaudies pasaka. Kiek įvairių personažų teko per pusę amžiaus sutikti!

Tikiuosi, kad auksinis ir švelnus ruduo, o ypač tas romantiškas rūkas, sustabdo žvilgsnį, pamalonina širdį, verčia gėrėtis, įkvepia puošti namus, kviečia žaisti, kurti kiekvieną dieną - dažniau sustoti. O gal net atsisėsti ant suoliuko parke. Tiesiog šiaip - pasiklausyti negudrios gatvėje akordeonu grojančio muzikanto melodijos. Ar būtinai reikia skristi į Paryžių, kad pasirišęs ryškią skarelę ant kaklo, pakviestum į netikėtą pasimatymą ryškiausiais lūpų dažais pasidažiusią žmoną. Pavyzdžiui, antradienį per pietus. Net jei lietus... Persuktas laikrodis lyg tyčia pametėjo tam skirtą valandą.
Kai toks gražus ruduo, kiekvienas antradienis gali būti kaip sekmadienis.

Jaučio trobelė su Paryžiumi turi bendro tiek, kiek turite fantazijos.
Rudens pagražinti lapai gali pavirsti jautukais, lapėmis ir pelėdomis.

Rudens atostogos ir Vilniuje gali būti įspūdingos. Net  ir ne atostogos. Tereikia pirmadienį ryte įsidėti į kišenes bent po kelis kaštonus (mano kaimynės Rūtos patirtis), ir šių metų ruduo bus išgelbėtas!
Vakarais padainuokite su vaikais ,,Oi tu strazde strazdeli''. Sutartinę.

Pasibaigs rudens atostogos. Lis.


O tada toliau lavinsime vaikišką ranką - bandysime tiksliai gražiai apvedžioti linijas, Bandysime suprasti liaudies išmintį apie galimus pavojus, apie draugystę ir kaiminystę. Lipdysime, klijuosime ir siūsime.  Mokysimės naujų dainų.
Kad vakarais vaikai  namuose čiulbėtų kaip paukštukai.

Rudens muzika

Vėlyvas ruduo.    Atrodo, tai pats lėčiausias laikas. Nutilo paskutiniai vasaros garsai, nuklegėjo paukščiai, šluojami lapai verčia galvoti apie būties trapumą, o kartu -  apie nuolat besisukantį ciklą.
Kaip muzika - su nuolat besikartojančiais priedainiais.

Vaikai neatpažįsta nostalgijos gamtoje. Ir į muziką jie atranda siaurus takelius. Maži mūsų gyvenimo veidrodėliai -  vaikai -  atspindi mūsų pažiūras, emocijas, mūsų skonį. Muzikinį - taip pat.
Mokyklėlėje reikia surasti bendrą vardiklį - daineles, kurios patiktų visiems.
Smagu dainuoti liaudiškas daineles, vaikai jas pamėgsta, kartais tam reikia laiko - kol išmoksta žodžius, kol pajunta tą smagumą dainuoti būryje. Kol išdrįsta...

Šįkart daugiau laiko ir dėmesio skyrėme muzikai. Ir darbelis - muzikinis. Gaminome perkusinį instrumentą - lietaus vamzdį.
Vaikai nustebina netikėčiausiais būdais.
Paruošiau darbeliams keletą didelių tuščių tūtų ir keletą mažų. Nerimavau, kad visi norės tų didelių - gali neužtekti... Bet buvo visai kitaip: dauguma norėjo gaminti mažą instrumentą, todėl kai kurie lietaus vamzdžiai pavirto smagiais barškučiais.  

Kaip visada, džiaugiamės procesu... vaikai dažė voleliais. Daugumai - nauja dažymo technika. Visiems patiko dekoruoti, mažais piršteliais lesioti žirnius ir klausyti skambesio - kaip skamba pustuštis barškutis, ir koks duslus žirnių pripildyto instrumento garsas.

Kol už lango dar nesigirdi įkyraus lietaus garso, kol taip romantiška, rudeniškai gražu ir ramu, tegu iš miglos Jus pasiveja vaikiško lietaus vamzdžio garsas. Praėjusio šeštadienio prisiminimas...  

Koliažas

Įdomūs ir vertingi kultūriniai įvykiai dažnai yra tylesni už tuščius puodus, rėkiančius iš kiekvieno reklaminio intarpo. Kam reikia, tas žino.

Manau, Jums reikia: iki šio mėnesio pabaigoje ARKOS galerijoje galima pamatyti keletą Salvadoroi Dali  ir Pablo Picasso darbų. Gal skubančioje kasdienybėje atsiras lėtesnė valanda - žaidimui, fantazijai,  skrydžiui į kitokį pasaulį.
Pasivaikščiojimas po galeriją šiais laikais nėra madingas, laiko tokiems žaidimams beveik nelieka, bet jei taip dar kartą pamėgintumėme l ė č i a u. Dar l ė č i a u...   Tomis pačiomis gatvėmis, kur studijų metais vaikščiota - pro parką, užsukant į galeriją. Tiesiog kelias valandas plaukti, lyg pabėgus iš paskaitos...
Ar dar tebeturime tą ,,raktą'', kuris leidžia ,,skaityti'' Salvadoro Dali ir Pablo Picasso kūrinius? Tokie yra mūsų vaikų darbai! Šiandien vyko eksperimentas - fantazija liejosi laisvai. Tema - koliažas (tą žodį specialiai kartojome daug kartų) - mišri technika: spaudos karpiniai ir piešimas. Akys - degė! Fantazija įsisiūbavo, net nebuvo laiko fotografuoti: garsiai reikšdami emocijas ir tyliai krizendami vaikai dėliojo keistus veidus, lipdė kojas ir rankas, laikančias pačius keisčiausius daiktus...

Juk suprantate, kad ne rezultatas čia svarbiausias, o procesas - smagumėlis būti vaiku. Štai todėl bent vaikams būtų  svarbu pamatyti, kaip žaidžia Dali ir Picasso (ir tuos du vardus jau būtų dar kartą girdėję).
Mes rengėme savo darbelių parodą ir sužinojome apie parodos k u r a t o r i ų. vaikai tapo m e n o  k r i t i k a i s ir pabandė vertinti draugų darbelius. Vieni mieliau kuria, kiti - mieliau vertina. Mes  - skirtingi jau vaikystėje...
Vieniems lengvai pasidavė žodžiai ir raidės ( r u d u o ir s p a l i s ) - nesunku parašyti be klaidų, įdomu galvoti naujus žodžius, kitiems reikia dar paaugti. ,,Jaunimas'' spalvino paveikslėlius apie rudenį. Bet mes visi puikiai tikome į šio gražaus rudens šeštadienio koliažą.
AK'MENUKŲ vaikai - nuostabūs! Smalsūs, linksmi, draugiški. Taip smagiai mes leidžiame laiką visi drauge.

Kitą šeštadienį gaminsime muzikos instrumentus.  Vėl grosime ir dainuosime.
O šį savaitgalį mums beliko pasveikinti mielą draugę Mariją, kuri rytoj švęs Gimtadienį.
Sveikiname mamą Ramunę ir, žinoma, Mariją, linkėdami gražių įspūdžių, lipant vaikystės metų kopetėlėmis. Būkite sveikos ir laimingos! Štai - mes čia visi stovime ir Marijai linkime skanaus Gimtadienio torto. SU GIMIMO DIENA!

Visiems kitiems - GRAŽAUS SAVAITGALIO!

Ant Jokūbo kalno - AK'MENUKŲ vėliavėlės

Smagu, kad į šeštadieninius AK'MENUKŲ užsiėmimus susirinko gražus būrelis pavilniškių.
Pasižadėję kiek galima ilgiau būti gamtoje, mokytis iš jos spalvų, garsų, harmonijos, susiruošėme į žygį Jokūbo kalno link.
Pasiruošėme žygiui: marginome AK'MENUKŲ vėliavėles, pasikartojome žygio daineles, pasistiprinome, pasikartojome saugumo taisykles.

Įspūdinga kelionės stotelė - RAITIJOS žirgynas. Čia ir atsipūsti, ir pasisupti yra kur. Pasidžiaugėme arkliukais, ožiukais, katinais ir Pavilnio ,,ūkvedžiu'' - šuniuku Biškiu.

Raitieji skautai keliavo drauge su AK'MENUKAIS.  Ir ne šiaip sau, o sode dirbančius kaimynus pakeliui pasveikindami, šiukšles pakeliui rinkdami.


Kartu su skautais rinkome šakas laužui, o didžiulės supynės skriejo beveik iki debesų...

Kai eisite pasivaikščioti, pamatysite, kokią didelę šiukšlių dėžę ant Jokūbo kalno pavakary surentė didieji mūsų draugai skautai.  Tikėkimės, kad dauguma buvusių šiukšlintojų ja pasinaudos.

Žinoma, vaikai geriau žino, kas jiems tą šeštadienį patiko.
Ryt - nauji darbeliai, nauji įspūdžiai ir netgi vienas didelis siurprizas. Ir ne šiaip siurprizas, o pilnas atsakomybės planas. AK'MENUKŲ vaikučiai bandys dainuoti tiktų tikriausiame profesionaliame spektaklyje su tikrais aktoriais... Tam turime pasiruošti. Tikiuosi, kad mūsų vaikų artistiškumo pakaks, balsai tiks, kad šis planas pavyks. Kol kas dar nieko niekam apie tai nesakykime... Tik patys štai tyliai apie naują planą pasišnibždėjome.

Be dainų, rytoj vaikams paruoštas linksmas kūrybinis darbelis. Be abejonės, džiaugsimės auksiniu rudeniu ir Gamtos centro gyvūnais.