Kalėdiniai burbulai

Jau nesistebime, kad gruodžio mėn skubame dar labiau nei įprastai. Nebaigti darbai, vaikų renginiai, pasiruošimas Šventėms. Nors žinome, kad sausio 1 dieną niekas nepasikeis, bet norisi dar tiek daug suspėti būtent iki šių metų pabaigos.
O šiemet dar patiems ir gamtos darbus reikia daryti - sniegą ir šerkšną reikia patiems susikurti. Atrodo, kad Lietuvos emigravo net žiema. Rūdys graužia mūsų pačiūžas.
Vaikai dar žino, o anūkams jau gal teks nostalgiškai pasakoti, kas yra šaltis, kas yra rogutės, ir kaip mes ledą liejome ir džiaugėmės pačiūžomis.  Ak...

Kai lietingą vakarą sėdėsite prie lango, už kurio tik pilka migla, spalvų pasiilgusioms akims galite rasti vaikų darbeliuose. Štai kaip jie prieš savaitę kūrė pingvinų namus:

Paskutinį praeinančių metų šeštadienį skyrėme kalėdinių burbulų dekoravimui.
Taip smagu ieškoti motyvų, derinti spalvas, formas, įvairią dekoravimo techniką, o labiausiai - matyti, kokį gražų darbelį galima sukurti savomis rankomis. Vieną vienintelį, kitokį, nepakartojamą, ypatingą...

Tikiuosi, kad dauguma užsikrės noru  piešti, siūti, lipdyti, kurti, o savo darbus dovanoti, džiaugtis ir vertinti kitų žmonių rankų darbą.
Pamokėlėse mes mokomės dalintis. Mums gerai sekasi!
Ypatingai intensyviai pratinamės tvarkos: karoliukai ir adatėlės turi sulipti į savo dėžutes, teptukai ir indeliai - švarutėliai  - atgal į lentynas, popieriaus ir siūlų likučiai - į šiukšlių dėžę. Vaikai noriai serviruoja stalą arbatai, labai mėgsta vaišinti vienas kitą, dažniausiai patys išplauna puodelius.
Ir taip noriai dainuojame! Dirbdami, o ir prie arbatos...
Šįkart bandėme įveikti dvi sutartines. Kai gerai sutariame, tai ir sutartinės pavyksta.
Net minkštakiautis vežlys Samsonas išlipo (tiksliau, iššoko) pasiklausyti. Beje, jam taip pat patinka bendrauti, jis seka paskui vaikus, norėdamas prisiglausti.

Kaip tik taip ir norime gyventi - vieni kitiems pritardami, perimdami pradėtą posmą, palaikydami iniciatyvą.
Metams baigiantis, dėkoju Jums, Tėveliai, už palaikymą, supratimą, už draugystę, už dar vienus puikius kalendorinius metus, praleistus drauge, kaimyniškai bendraujant, kartu auginant vaikus.
Pats gražiausias laikas - šv.Kūčių vakaras su artimaisiais, Kalėdų dienos - išpuošti namai, laimingi tėvai, vaikų džiaugsmas, išpakavus dovanas...

Tegu pakvimpa pyragais su cinamonu, tegu laikrodžiai nustoja suktis kasdienybės ritmu, tegu ramybė ir šventinė nuotaika Jūsų namų kuo ilgiau nepalieka. Šitas laikotarpis toks trumpas: kol dar maži vaikai, kol dar gyvi tėvai, kol supasi ant eglutės šakos vaikų pirščiukais sutvertas blizgantis burbulas. Tai pats gražiausias gyvenimo laikas. Daugiau jau taip niekada niekada nebus...
Apkabinu Jus tvirtai, ant Naujųjų metų slenksčio linkėdama sveikatos ir norų išsipildymo.        

Eglutė

Lietuvos miestai gražiai rungiasi, kuris įdomesnę Kalėdų eglutę papuoš. Puiki tradicija! Ir mes prie arbatos galime padiskutuoti pagaliau ne apie religinius skirtumus ir ekonomines baimes, o apie eglutę, apie šventę, apie tai, kas labai tinka prie imbierinių sausainių.
Turbūt jau maišote džiovintų vaisių ir riešutų pyragus, kuriuos brandinsite tris savaites, o Kalėdų dieną jaudinsitės, ar pakankamai drėgnas, ar ne per daug prieskonių... O gal stumdotės eilėse parkavimo aikštelėse, nes dar trūksta dviejų dovanėlių - seneliui ir tetai Petrutei:) Turbūt, kaip ir aš, nežinote, ką Kalėdų Senelis padovanos Jūsų vaikui, nes spalvinimo knygelių, dūdelių, lėlių, kaladėlių , mašinėlių jau pilnos lentynos.  Dar viena knygą? Bilietą į spektaklį? Keksiukų kepimo formeles ir spalvotus ,,pabarstukus''?  O gal dovanas gaminate patys, jaukiai susėdę prie įžiebtos eglutės?
Jau jau  prasidės koncertai mokykloje, darželyje, vakarėliai darbe. Rodos, sunku suspėti, bet kasmet suspėjame, o paskui džiaugiamės visus metus. Ir dar ilgiau džiaugiamės. Pažiūrėkite senas nuotraukas - kokias gražias karnavalo kaukes buvome vaikams pagaminę (ir kaip jie užaugo!),  jaukiai pavakarojome su kolegomis (kokie jauni TADA buvome, o kai kurių kolegų jau nesutiksime - emigravo.,..); štai mes susėdę su brolio šeima ant sofutės - maži vaikai, dovanų maišeliai, besišypsantys tėvai (o kai kurie iš tų senų nuotraukų jau niekada nesėdės prie Kūčių stalo. ir liks tik jų atminimui padėta tuščia lėkštelė).
Dėl to paprasto, gal naivaus, bet žavaus Kalėdinio grožio - miesto eglučių, spalvotų lempučių, vilko kaukių, dėl šventinių pyragų, susitikimų ir linkėjimų, dėl galvojimo vieniems apie kitus - toks puikus šis metas!
Sukimės, džiaukimės, kol  vaikai dar maži, kol tėvai mūsų sveiki laukia, kol esame reikalingi kolegoms, pusbroliams, kaimynams. Džiaugsmas - toks trapus trapus trapus...
Ar vaikystėje kabindavote ant eglutės saldainius? O mažus raudonus obuoliukus? O mama kepdavo mielinius blynus su silke Kūčių stalui? Ar dar teko Kūčių staltiesę užtiesti ant šiaudais užkloto stalo? Ar babytė pasakojo apie Kalėdų nakties burtus?
Norisi užlieti Jus pačiais gražiausiais sentimentais. Dėl to laimingo atsitiktinumo, kad mums lemta drauge gražiai gyventi ČIA ir DABAR. Ir kartu auginti vaikus.

Štai mes miklinome pirštukus  - puošėme, siuvome eglutę.  Be rungtynių, kieno gražesnė, nes visos - pačios gražiausios...

ADVENTAS

Tradicijos įprasmina žmogaus gyvenimą. Dažnai esame skeptiški ir diskutuojame apie naujų madų vaikymąsi, apie aklą bėgimą Vakarų ritmu. Tiesa, ,,glamūrinės damos'' nediskutuoja: žurnaluose pozuoja prie įdarytų Padėkos dienos kalakutų, komiškomis skrybėlėmis juokina savo gimtąjį kaimą (jei tik jis pamatytų...), vykdamos į Anglijos karalienės gimtadienio minėjimus.
Tiesa, lietuviškas kaimas (nepiktai, bet visgi...) juoktųsi ir iš tokio madingo lankstymosi Rytams. Ir nesuprastų, kodėl reikia visus metus kramtyti kopūsto lapus, įlįsti į vario puodą ir valandą klausyti aido, kodėl reikia susilankstyti kojas ant pečių ir užsimerkus bent valandą medituoti, kaip gyventi, kad šeštame gyvenime būtum katinu, ir pan.
,,Glamūrinės damos'', į spintą paslėpusios anglišką skrybėlę, žino viską apie čakras, kaip jas atverti, kur užvesti. Ir kur vyksta kalėdiniai išpardavimai žino.
Turbūt gerai valgyti kalakutą su visa Amerika. Neabejotinai labai gerai kasdien apgalvoti savo buvusį ir būsimą gyvenimą, sėdint lotoso poza. Geriausia - populiariame klube ant brangaus kilimėlio, nes babytės austas kilimėlis gali čakrų neatverti. Ir tikrai neatvers.

Ieškome gyvenimo prasmės. Kuriame tradicijas. Naujoji karta (amžiaus ir socialinio statuso prasme) ypatingai imli tradicijoms. Facebooke jas populiarina kaip kokius skrajojančius ekologiškus turgelius, firminių ženklų išparduotuves ir kavines angliškais pavadinimais.

Naujoji karta žino geriau - apie tradicijas žino, į Bernardinus vaikšto. Negi eisi į kitą bažnyčią, kas ten tave pastebės... Lipdukus gauna net bažnyčios.
Tokia šiandien tradicija.

Be reikalo, žinoma, tas lengvas sarkazmėlis, prasidėjus Adventui. Bet tai tik todėl, kad dar liko gerų penkiolika žmonių, kurie  - nei Rytuose, nei Vakaruose, o savo NAMUOSE: verda burokėlių sriubą vaikams, pasidalina su draugais vaikų išaugtais drabužėliais, išvalo namus, nesikankina dėl naujo lietuviško ,,brendo'', neskaito, kokia palaidine antradienį rekomenduoja apsirengti Jagnė Akelavičiūtė ir net nesiruošia domėtis slaptu JS gyvenimu. Nes turi savo gyvenimą.  Ir turi savo galvą.
Adventas. Nei čia Rytai, nei čia Vakarai. Galvojame apie artimuosius, kuriuos ne taip dažnai matome. Norime pradžiuginti vaikus, tėvus. Tvarkome namus. Ilgimės sniego, Kalėdų.  Niekur neskubame ir eglutės nepuošiame tik pasibaigus bobų vasarai. Esame ramūs, o šiais laikais tai - nelengva. Gyvename ne Kalėdomis, o šiandiena.
Su vaikais suskaičiavome, kad iki Kalėdų - dar daug dienelių. Ir kiekviena diena galėtų būti įprasminta geru darbeliu. Tegu ir visai mažu, bet visgi...

Ilgas Advento kalendorius. Kasdien nukirps vaikai po juostelę, ir apie gerus darbelius tegu pagalvoja. Palaistyti gėlę, palesinti zylę, išplauti lėkštę, pasaugoti mažesnį broliuką. Taip ir apie kitus namiškius susimąstys - kiek daug gerų darbų nuveikia tėvelis ir mama. Ir kaip tai svarbu ir gera.  Graži rami kasdienybė, be baimės, kad nesuspėsi TEN KAŽKUR, KUR FACEBOOKAS PAKVIETĖ.
 Tiesiog taip, paprastai - būti namuose su vaikais, negailėti laiko virtinukų raitymui vakarienei, siūti sagas, skaityti pasaką prieš miegą, pasikalbėti prie puodelio arbatos, paskambinti vienišai tetai. Kaip buvo namuose, kai mes buvome maži. Gyventi kiekvieną dieną. Čia ir dabar.
Nes vieną dieną kalbančios papūgos narvas buvo tuščias. Dar nepasitikslinome, kur dingo Ūbas, bet atsakymas gali būti nebūtinai linksmas...

Vieną po kito ramiai skaičiuokime Advento dienas, branginkime kiekvieną kalendoriaus juostelę.

   

Paryžius

Pagrindinė šių dienų viso pasaulio tema bent mažu kampeliu palietė ir AK'MENUKŲ mokyklėlės vaikų darbelius. Paryžius - pats romantiškiausias Europos miestas - su Eifelio bokštu, lauko kavinėmis, galerijomis, bažnyčiomis, Senoje atsispindinčiomis miesto šviesomis, su tūkstančiais gražiausius jausmus vienas kitam dovanojančių žmonių - sustingęs iš liūdesio ir beviltiškumo.
Palaikydami suaugusiųjų žmonių tikėjimą ir pastangas sugrąžinti tą sentimentalųjį Paryžių, kur skambant prancūziškai muzikai sukasi rausvos karuselės, o ant medinių arkliukų juokiasi laimingi vaikai, puošėme Paryžių peteliškėmis ir širdelėmis, žvaigždutėmis ir žaliais tikėjimo dobilėliais.
Vaikai savaip supranta miesto grožį, vaikiškai interpretuoja bauginančias politines žinias, bet norisi, kad šį kraupų faktą jie prisimintų kaip visų dorų žmonių pastangas darniai sugyventi, tikėti vienas kitu, pasitikėti, drauge kurti meną, drauge puoselėti Europos kultūrą, mokytis kalbų, dainų, kad tos dainos mus suartintų.

Mažais piršteliais vaikai dėliojo mažas - pačias gražiausias - detales, puošdami savo Paryžių, vaikiškai linkėdami, kad jis ir toliau būtų Europos svajonių miestu.

Kaip smagu matyti, kaip mūsų vaikai dalinasi žvaigždutėmis ir širdėlėmis, virvelėmis ir popieriaus juostelėmis.

Vaikų darbeliai ir vėl - jaudinančiai gražūs, bet gražiausia ir vertingiausia  yra bendros veiklos valanda - procesas, bendros veiklos malonumas, jauki atmosfera - laisva, bet rami.
Labai įdomu stebėti AK'MENUKŲ vaikus - kaip jie keičiasi, auga, kokie jie smalsūs, kiek daug žino, kiek daug suspėja.
Tikėkime, kad pasaulio galingiesiems užteks išminties išsaugoti taiką virš mūsų vaikų galvų.
Tą šeštadienį vėl švietė saulė, mūsų gerai nuotaikai pritardama. Norėjosi dainuoti net lauke. Gandras linksmai kaleno snapu, varnas kosčiojo savo narve, o vaikai tėveliams ir parko lankytojams sudainavo kelias daineles.
Ir parsinešėme namo   viena rausva širdele daugiau - už taikų Paryžių, už ramybę Vilniuje, už gerą jausmą, laikytis už rankų, kai trauki bendrą dainą...              

Šikšnosparniai

Gal girdėjote tokią trumpą pamokančią sakmę apie šikšnosparnį:

Šikšnosparnis

Kitą kartą buvo kilęs tarp žvėrių ir paukščių karas. Abu pulku ties Uralo kalnu didelį karą kėlė. Bet ilgą laiką karas nei vienai, nei antrai pusei nesisekė. Šikšnosparnis tad abiem pusėm tarnavo: kai paukščiai nugalėdavo, tai jis prie paukščių pristodavo, bet kai žvėrys laimėdavo, tai jis prie jų pristodavo. Kai jau buvo taika padaryta ir kariuomenė ėjo namo, šikšnosparnis vėl prie paukščių pristojo. Bet paukščiai jo dėl neištikimumo nepriėmė. Ir žvėrys jo nepriėmė.

Dėl to šikšnosparnis ir dabar, paukščių ir žvėrių nekenčiamas, slapstosi nuo jų ir tiktai vakare, kai visi gyvuliai sugula, išskrenda maisto ieškoti.

Bet tik sakmėje šikšnosparnis toks nemielas. Šiaip jau šikšnosparniai turi draugų. Ir mes au tapome šikšnosparnių draugais. Ir tėveliai, kurie atėjo šeštadienį paskaitos pasiklausyti.
Verkių ir Pavilnių regioninio parko gamtininkai ragino šikšnosparnius pažinti, globoti, pamilti, netrukdyti jų žiemos miego.
Juk ne tik pasakoje, bet ir realybėje taip: iš arčiau pažinęs, po bauginančia ar atgrasia išore gali surasti trapią, jautrią sielą. Svarbu pasidomėti, pažinti, prisijaukinti...

Pasiklausėme gamtininkų pasakojimo apie šikšnosparnius. Iš ilgo kalbėjimo aišku viena: šikšnosparniai vaikams nepavojingi. Jie netgi juokingi, labai įdomūs, Lietuvoje saugomi ir globojami.
Savotiškai gražūs:

Apie paukštelius gamtininkai papasakojo aiškiau: artėja žiema, vaikai ir jų seneliai turėtų pasirūpinti lesyklėlėmis. Kol sniegas užklos paskutines augalų sėklytes, turėsime laiko pasikartoti, kokias lesyklėles įsirengti, kuo lesinti zyles ir genius, kokių žvirblių Lietuvoje mažėja.
Dabar dar pasidžiaukime šikšnosparniais: 
  

šv.Martyno diena

Smagu pasijusti svaria didelio miesto dalimi.
Ypač, kai rankoje - savo rankomis sukurtas žibintas.Daug labiau šviečia!

Vaikų su žibintais eisena vakarėjančio Vilniaus gatvėmis... Praeiviai tikrai šypsojosi, gėrėjosi, ir tą vakarą nuskubėjo namo giedresni, ramesni, geresni. Ir mūsų Vilnius nuo šviesos, kuria pasidalino šį vakarą  vaikai, tapo dar jaukesnis.  

Kaip globosime Lietuvoje žiemojančius paukščius

Mieli gamtos mylėtojai,

Kviečiame į prasmingą gamtos pažinimo renginį. Susitikime ir susipažinkime, su kuo gi mes žiemosime.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą "Visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo ugdymas praktinės gamtosaugos priemonėmis", kartu su VšĮ saviraiškos studija AK’MENUKAI maloniai kviečia miestiečius, mylinčius aplinką, į smagią gamtos pažinimo popietę vaikams ir tėveliams.

Sužinosime, kur ir kaip žiemoja šikšnosparniai, kaip juos globoti ir saugoti.

Ornitologas Gediminas Petkus papasakos apie Lietuvoje žiemojančius paukščius, išgirsime jų balsus, pamatysime ir pasimokysime juos pažinti, aptarsime lesyklų tipus ir gamybą.

Vaikai ir tėveliai turės galimybę aplankyti Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriuje esančių akvariumų kolekciją, pakalbinti ten auginamus gyvūnėlius.

Organizatoriai žada linksmą viktoriną ir prizų.

Lapkričio 14 d. (šį šeštadienį) 12 val laukiame Jūsų Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriuje (Džiaugsmo 44).

Kviečiame darželio auklėtinius, mokinius, tėvelius, senelius  ir pedagogus – visus gamtos mylėtojus!

Šeštadieninės AK'MENUKŲ mokyklėlės vaikučiai renkasi į užsiėmimus įprastu laiku - nuo 10 val. 

Mums reikia toliau mokytis dainelių, o darbelis šį šeštadienį - labai įdomus, atitinkantis būsimo susitikimo su gamtininkais temą... 

Išgersime arbatos po darbų, o tada keliausime į salę ir išmoksime maitinti žiemojančius paukščius.

 AK'MENUKŲ vaikų vardu labai labai kviečiame senelius, tėvelius ir gamtai neabejingas mamytes prisijungti prie pokalbių apie paukščius nuo 12 valandos.

Žibintas - vilties ir šilumos simbolis

Lapkričio  11 diena - šv.Martynas - paskutinė rudens šventė. Po šv.Martyno nelieka lapų ant medžių, ,,tik velniai laužo vantas'', t.y., tik vėjai blaškosi plikose medžių šakose.
Nuo seno šią dieną spėjami orai: jei šv.Martyno diena šilta, žiema bus šalta. ,,Jei per š.Martyną žąsis ant vandens, Kalėdos bus ant ledo''. Tai jei trečiadienį lis, tikėtina, kad artėjančios Kalėdos bus baltos ir gražios...
Šv. Martyno dieną tradiciškai buvo kepama žąsis. Galėtume ir mes, laikydamiesi tradicijų, žąsį šv.Martyno vakarienei paruošti.
Tiesa, jei trečiadienį lis, negalėsime  su AK'MENUKŲ vaikučiais keliauti į Getės instituto  (Goethe Institut) organizuojamą renginį - vaikų eitynes su žibintais. Visgi gal kam pavyks valandą anksčiau ištrūkti iš kontoros, apgaubti savo mažylį apsiaustu (kaip koks šv.Martynas!) ir nuvežti į šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo dominikonų bažnyčios kiemą. Su žibintuvėliu... Kad įžiebtumėme širdyje viltį ir šilumą.
Vaikai gamino žibintus su įkvėpimu. Bent kartą juos uždekite - dar geriau pamatysite, kokius dailius paveikslėlius suklijavo maži piršteliai.

Mokyklėlėje stengiamės puoselėti liaudiškas tradicijas ir tautosaką. Dainavome linksmą dainą, kaip ponas piemenėliui davė vištelę, kuri kiaušinėlius deda, iš tų kiaušinėlių vaikus veda - ,,gražučius, mažučius, geltonus''...
Belieka kaskart stebėtis, gėrėtis(!) ir mokytis iš vaikų - kaip jie džiaugiasi galėdami glostyti asiliuką, maitindami  gaidelį paskutiniais garšvos lapeliais. Tą patį asiliuką, tą patį baltą ponį, tą patį povą ir tą patį gaidį!

Stengiamės dėmesį dalinti įvairiems gyvūnams, aptarti ir pasimokyti, kaip juos auginti, kuo maitinti: kartais lankome triušius, pelytes, šinšilas, kartais daugiau laiko praleidžiame su poniais. Mėgstame koncertuoti papūgai.
Vaikams daug emocijų sukelia ir prijaukintas balandis, gyvenantis su asiliukais, ir pro šalį gudriai prasėlinantis katinas.
Ak, geri mūsų šeštadieniniai ,,namai'' Gamtos centre! Draugaujame su visais darbuotojais, kurie mielai atidaro tvartelių duris, praveria narvelius, kurie užrakinti įprastiems lankytojams.
Mes gyvūnams ir paukščiams po dainą padainuojame: apie gandrą, apie oželį, apie asilą, kuris su gegute susiginčijo, ,,kuris gražesnę dainą užtrauks gaida smagia..."
Toks paprastas santykis su liaudiška daina ir gamta sušildo širdelę, lyg šv. Martyno žibintas... 

.Vilnius - Panama - Vilnius. Rudens atostogos su AK'MENUKAIS

- Kai nežinai kelio,- pareiškė Meškiukas,- pirmiausia reikia rodyklės.
Tad iš dėžės jis padirbo rodyklę.

Rudens atostogoms šiemet pasirinkome kultūrinę kryptį. Iš tikrųjų lepinomės: ne tik neįprastai šiltos, saulėtos ir romantiškos dienos, bet galimybių prisodrinta kultūrinė Vilniaus atmosfera, galimybės, kurios yra čia pat, bet skubėdami jų nepastebime arba atidėliojame.

O mes nebuvome nuėję niekur toliau, tik iki lauko galo,- pasakė kiškis.- Tas laukas ligi šiolei ir buvo mūsų svajonių šalis, nes ten auga javai, kuriais mes mintame. Bet nuo šios dienos mūsų svajonių šalis bus Panama. O, Panama labai graži, ar ne, ežiuk?

Vilnius - jaukus, saugus, nedidelis, bet ir ne mažas, kunkuliuojantis renginiais - moderniais ir netikėtais, viliojančiais, o taip pat traukiantis į istoriją saugančius muziejus, galerijas ir teatrus - su jau pripažintais vardais, neištrinamais kultūros faktais.
Braidėme senamiesčio gatvėmis (kiek leido neįpratusios daug vaikščioti šių dienų pradinuko kojelės), įeidami ir išeidami pro senuosius miesto vartus, gėrėdamiesi Vilniaus kalvomis, paminklais ir bažnyčiomis.
Pasibeldėme į Teatro, muzikos ir kino muziejaus duris (šiuose rūmuose kažkada buvo ir teatras, ir vaistinė...), suradome puikią edukacinę erdvę, nuoširdžius darbuotojus, sužinojome apie lietuvių liaudies instrumentus, dovanų parsinešėme linksmą liaudies dainą...

...Netrukus jie sutiko du žmones – kiškį ir ežį, kurie gabeno į namus savo derlių. 
- Užeikite pas mus,- pakvietė šiedu,- galėsite pernakvoti. Mes visuomet džiaugiamės svečiais, jie vis papasakoja ką nors nauja.

Meškiukas ir Tigriukas įsitaisė ant jaukios sofos.
- Tokia sofa – geriausias dalykas pasaulyje,- nusprendė Tigriukas.- Panamoje mes irgi nusipirksime tokią sofą, tuomet tikrai turėsime visa, ko širdis geidžia. Ar ne?
- Taip,- pritarė jam Meškiukas.

Didelės ir mažos LĖLĖS teatro lėlės, gyvenančios muziejuje, taip pat džiaugėsi vaikų apsilankymų. Ruduo - prisiminimų ir romantikos laikas.

Paskui jie pamatė senį lapiną, kuris kaip tik ruošėsi švęsti savo gimtadienį su žąsim. 
- Kur čia kelias į Panamą? – paklausė Meškiukas.

Ypač svarbu mums buvo aplankyti Rasas. Tikiuosi, kad vaikai atsimins bent kelias svarbias pavardes, kad jų širdyse liks savo rankelėmis uždegtos atminties žvakelės šviesa. Kopėme atminties kalneliais, ieškojome siaurų pažinimo takelių - atsargiai, pagarbiai...

Kitame krante jie patraukė paupiu, ir Meškiukas tarė:
- Gali ramiai žingsniuoti man iš paskos, aš žinau kelią.
- Tada mums niekas nebaisu,- pasakė Tigriukas.
Juk gerą eiti šalia to, kas žino kelią, tiesa?

Nacionalinė dailės galerija - kitokios erdvės: modernu, erdvu - į viršų ir į požemius - tiek daug mums parodė menotyrininkas Povilas. Svetingai sutikti, vaikai atsipalaidavo (jaunoji karta modernioje galerijoje!), kūrė skulptūras ir vaikiškus paveikslus. Laikas prabėgo nepastebimai.

— Kaip mums gera,— sakydavo Tigriukas, 
— turime visa, ko tik širdis trokšta. Ir nieko nesibijome. Mes gi tikri stipruoliai. 
Tiesa, Meški? — Taip,— pritardavo jam Meškiukas.— Aš stiprus kaip meška, o tu stiprus kaip tigras.Ko daugiau norėti?       

Jaučio trobelė

Jūs juk žinote, kaip jautis trobelę statė?
Jei pamiršote tą pasaką, vaikai ilgais rudens vakarais galės priminti. Trumpoje pasakoje - didelė išmintis: ir apie artėjančią žiemą, ir apie lietuvišką solidarumą, ir apie krikščionišką atleidimą, ir apie laisvę, o taip pat apie jaučio jėgą, alkano vilko kvailumą. Dar  - apie lapę, apie katiną... Kitus personažus galite sukurti patys. Juk čia liaudies pasaka. Kiek įvairių personažų teko per pusę amžiaus sutikti!

Tikiuosi, kad auksinis ir švelnus ruduo, o ypač tas romantiškas rūkas, sustabdo žvilgsnį, pamalonina širdį, verčia gėrėtis, įkvepia puošti namus, kviečia žaisti, kurti kiekvieną dieną - dažniau sustoti. O gal net atsisėsti ant suoliuko parke. Tiesiog šiaip - pasiklausyti negudrios gatvėje akordeonu grojančio muzikanto melodijos. Ar būtinai reikia skristi į Paryžių, kad pasirišęs ryškią skarelę ant kaklo, pakviestum į netikėtą pasimatymą ryškiausiais lūpų dažais pasidažiusią žmoną. Pavyzdžiui, antradienį per pietus. Net jei lietus... Persuktas laikrodis lyg tyčia pametėjo tam skirtą valandą.
Kai toks gražus ruduo, kiekvienas antradienis gali būti kaip sekmadienis.

Jaučio trobelė su Paryžiumi turi bendro tiek, kiek turite fantazijos.
Rudens pagražinti lapai gali pavirsti jautukais, lapėmis ir pelėdomis.

Rudens atostogos ir Vilniuje gali būti įspūdingos. Net  ir ne atostogos. Tereikia pirmadienį ryte įsidėti į kišenes bent po kelis kaštonus (mano kaimynės Rūtos patirtis), ir šių metų ruduo bus išgelbėtas!
Vakarais padainuokite su vaikais ,,Oi tu strazde strazdeli''. Sutartinę.

Pasibaigs rudens atostogos. Lis.


O tada toliau lavinsime vaikišką ranką - bandysime tiksliai gražiai apvedžioti linijas, Bandysime suprasti liaudies išmintį apie galimus pavojus, apie draugystę ir kaiminystę. Lipdysime, klijuosime ir siūsime.  Mokysimės naujų dainų.
Kad vakarais vaikai  namuose čiulbėtų kaip paukštukai.

Rudens muzika

Vėlyvas ruduo.    Atrodo, tai pats lėčiausias laikas. Nutilo paskutiniai vasaros garsai, nuklegėjo paukščiai, šluojami lapai verčia galvoti apie būties trapumą, o kartu -  apie nuolat besisukantį ciklą.
Kaip muzika - su nuolat besikartojančiais priedainiais.

Vaikai neatpažįsta nostalgijos gamtoje. Ir į muziką jie atranda siaurus takelius. Maži mūsų gyvenimo veidrodėliai -  vaikai -  atspindi mūsų pažiūras, emocijas, mūsų skonį. Muzikinį - taip pat.
Mokyklėlėje reikia surasti bendrą vardiklį - daineles, kurios patiktų visiems.
Smagu dainuoti liaudiškas daineles, vaikai jas pamėgsta, kartais tam reikia laiko - kol išmoksta žodžius, kol pajunta tą smagumą dainuoti būryje. Kol išdrįsta...

Šįkart daugiau laiko ir dėmesio skyrėme muzikai. Ir darbelis - muzikinis. Gaminome perkusinį instrumentą - lietaus vamzdį.
Vaikai nustebina netikėčiausiais būdais.
Paruošiau darbeliams keletą didelių tuščių tūtų ir keletą mažų. Nerimavau, kad visi norės tų didelių - gali neužtekti... Bet buvo visai kitaip: dauguma norėjo gaminti mažą instrumentą, todėl kai kurie lietaus vamzdžiai pavirto smagiais barškučiais.  

Kaip visada, džiaugiamės procesu... vaikai dažė voleliais. Daugumai - nauja dažymo technika. Visiems patiko dekoruoti, mažais piršteliais lesioti žirnius ir klausyti skambesio - kaip skamba pustuštis barškutis, ir koks duslus žirnių pripildyto instrumento garsas.

Kol už lango dar nesigirdi įkyraus lietaus garso, kol taip romantiška, rudeniškai gražu ir ramu, tegu iš miglos Jus pasiveja vaikiško lietaus vamzdžio garsas. Praėjusio šeštadienio prisiminimas...  

Koliažas

Įdomūs ir vertingi kultūriniai įvykiai dažnai yra tylesni už tuščius puodus, rėkiančius iš kiekvieno reklaminio intarpo. Kam reikia, tas žino.

Manau, Jums reikia: iki šio mėnesio pabaigoje ARKOS galerijoje galima pamatyti keletą Salvadoroi Dali  ir Pablo Picasso darbų. Gal skubančioje kasdienybėje atsiras lėtesnė valanda - žaidimui, fantazijai,  skrydžiui į kitokį pasaulį.
Pasivaikščiojimas po galeriją šiais laikais nėra madingas, laiko tokiems žaidimams beveik nelieka, bet jei taip dar kartą pamėgintumėme l ė č i a u. Dar l ė č i a u...   Tomis pačiomis gatvėmis, kur studijų metais vaikščiota - pro parką, užsukant į galeriją. Tiesiog kelias valandas plaukti, lyg pabėgus iš paskaitos...
Ar dar tebeturime tą ,,raktą'', kuris leidžia ,,skaityti'' Salvadoro Dali ir Pablo Picasso kūrinius? Tokie yra mūsų vaikų darbai! Šiandien vyko eksperimentas - fantazija liejosi laisvai. Tema - koliažas (tą žodį specialiai kartojome daug kartų) - mišri technika: spaudos karpiniai ir piešimas. Akys - degė! Fantazija įsisiūbavo, net nebuvo laiko fotografuoti: garsiai reikšdami emocijas ir tyliai krizendami vaikai dėliojo keistus veidus, lipdė kojas ir rankas, laikančias pačius keisčiausius daiktus...

Juk suprantate, kad ne rezultatas čia svarbiausias, o procesas - smagumėlis būti vaiku. Štai todėl bent vaikams būtų  svarbu pamatyti, kaip žaidžia Dali ir Picasso (ir tuos du vardus jau būtų dar kartą girdėję).
Mes rengėme savo darbelių parodą ir sužinojome apie parodos k u r a t o r i ų. vaikai tapo m e n o  k r i t i k a i s ir pabandė vertinti draugų darbelius. Vieni mieliau kuria, kiti - mieliau vertina. Mes  - skirtingi jau vaikystėje...
Vieniems lengvai pasidavė žodžiai ir raidės ( r u d u o ir s p a l i s ) - nesunku parašyti be klaidų, įdomu galvoti naujus žodžius, kitiems reikia dar paaugti. ,,Jaunimas'' spalvino paveikslėlius apie rudenį. Bet mes visi puikiai tikome į šio gražaus rudens šeštadienio koliažą.
AK'MENUKŲ vaikai - nuostabūs! Smalsūs, linksmi, draugiški. Taip smagiai mes leidžiame laiką visi drauge.

Kitą šeštadienį gaminsime muzikos instrumentus.  Vėl grosime ir dainuosime.
O šį savaitgalį mums beliko pasveikinti mielą draugę Mariją, kuri rytoj švęs Gimtadienį.
Sveikiname mamą Ramunę ir, žinoma, Mariją, linkėdami gražių įspūdžių, lipant vaikystės metų kopetėlėmis. Būkite sveikos ir laimingos! Štai - mes čia visi stovime ir Marijai linkime skanaus Gimtadienio torto. SU GIMIMO DIENA!

Visiems kitiems - GRAŽAUS SAVAITGALIO!

Ant Jokūbo kalno - AK'MENUKŲ vėliavėlės

Smagu, kad į šeštadieninius AK'MENUKŲ užsiėmimus susirinko gražus būrelis pavilniškių.
Pasižadėję kiek galima ilgiau būti gamtoje, mokytis iš jos spalvų, garsų, harmonijos, susiruošėme į žygį Jokūbo kalno link.
Pasiruošėme žygiui: marginome AK'MENUKŲ vėliavėles, pasikartojome žygio daineles, pasistiprinome, pasikartojome saugumo taisykles.

Įspūdinga kelionės stotelė - RAITIJOS žirgynas. Čia ir atsipūsti, ir pasisupti yra kur. Pasidžiaugėme arkliukais, ožiukais, katinais ir Pavilnio ,,ūkvedžiu'' - šuniuku Biškiu.

Raitieji skautai keliavo drauge su AK'MENUKAIS.  Ir ne šiaip sau, o sode dirbančius kaimynus pakeliui pasveikindami, šiukšles pakeliui rinkdami.


Kartu su skautais rinkome šakas laužui, o didžiulės supynės skriejo beveik iki debesų...

Kai eisite pasivaikščioti, pamatysite, kokią didelę šiukšlių dėžę ant Jokūbo kalno pavakary surentė didieji mūsų draugai skautai.  Tikėkimės, kad dauguma buvusių šiukšlintojų ja pasinaudos.

Žinoma, vaikai geriau žino, kas jiems tą šeštadienį patiko.
Ryt - nauji darbeliai, nauji įspūdžiai ir netgi vienas didelis siurprizas. Ir ne šiaip siurprizas, o pilnas atsakomybės planas. AK'MENUKŲ vaikučiai bandys dainuoti tiktų tikriausiame profesionaliame spektaklyje su tikrais aktoriais... Tam turime pasiruošti. Tikiuosi, kad mūsų vaikų artistiškumo pakaks, balsai tiks, kad šis planas pavyks. Kol kas dar nieko niekam apie tai nesakykime... Tik patys štai tyliai apie naują planą pasišnibždėjome.

Be dainų, rytoj vaikams paruoštas linksmas kūrybinis darbelis. Be abejonės, džiaugsimės auksiniu rudeniu ir Gamtos centro gyvūnais.

Išeiname į žygį

Mieli AK'MENUKŲ mokyklėlės vaikučiai,

Mielos Mamos ir Tėčiai, 

skubu pasidalinti malonia žinia.

Artėja mūsų šeštadienio susitikimas. Spalio 3 dieną visu rimtumu pradedame naują mokyklėlės sezoną. 

Sinoptikai žada gražų rudenišką orą! Tai pirma puiki žinia.

Antra puiki žinia - AK'MENUKŲ mokyklėlės vaikučiai keliaus į žygį drauge su raitaisiais skautais. Ir gražieji mylimieji RAITIJOS žirgeliai keliaus drauge.

Pirmas žygio etapas -  iš Gamtos centro iki RAITIJOS klubo. Antras - nuo bendruomenės namų iki Jokūbo kalno.

Trečia gera žinia pasidžiaugsite, jei savo vaikeliui spintoje rasite žygiui tinkamus batukus ir lengvą kuprinėlę. Joje galėtų būti lengva gertuvėlė su vandeniu ir nuo pusryčių likęs sausainis. Morka iš močiutės daržo taip pat tinka.  

Susitinkame 10.00 val Gamtos centre - įprastoje AK'MENUKŲ mokyklėlės vietoje. 

Mums svarbu pasikartoti kai kurias taisykles, kaip įprasta sezono pradžioje. Be to, čia mūsų laukia žygiui svarbios užduotys ir užsiėmimai. Padainuosime.

Išgersime arbatos ir bent kiek pasistiprinsime.

Iš Gamtos skyriaus išvyksime 11.30 - 11.45 val. 

 Pakeliui surinksime šiukšles, o mūsų didieji draugai žada sukalti šiukšlių dėžes. Raitieji skautai papasakos apie Jokūbo kalną. Taip ir mes būsime prisidėję prie Pavilnio grožio puoselėjimo. 

Drauge padainuosime ir pašoksime.

Dar viena puiki žinia - vaikučiai bus užimti bent iki 14.00 val, taigi mamytėms ir tėveliams dovanojama nerūpestingo gyvenimo valanda.

Vaikučius pasiimsite nuo Jokūbo kalno.

Tikiuosi, kad šeštadienio planas Jums patinka taip pat, kaip ir man.

Pasiilgau visų. Be to, nekantru pamatyti tuos, kurie šį sezoną žada prisijungti. Paraginkit kaimynus!

Nusiteikime žygiams, judėjimui, darbeliams, gamtos pažinimui, dainai, gerai nuotaikai, bendruomeninei draugystei.

Iki pasimatymo šeštadienį.