2013 m. gegužės 26 d., sekmadienis

Visą dieną pliaupiantis lietus

Į šeštadienio užsiėmimus AK'MENUKŲ vaikai rinkosi, pasiilgę poni arkliukų, ožiukų ir triušiukų. Tik be perstojo pliaupiantis lietus neišleido mūsų į lauką. Kurgi brisi  iki gardelių per tooookį lietų!

Bet nuobodu nebuvo.

Vaikai piešė fraktalus (,,fractus" - lotyniškai reiškia ,,sudarytas iš dalių''). Tai - ne paprastas piešinys, o unikalus kūrinys, atspindintis piešiančiojo individualumą, specialistams leidžiantis perskaityti įdomią informaciją apie žmogų, jo ketinimus, pomėgius, prigimtį, būdą...

Linija - aštri, grakšti, nutrūkusi, kampuota - atspindi būdą. Tas pats pasakytina apie piešinio dydį - didelis, mažas, vidutinis - parodo charakterį.
Piešinį sudarantys langeliai - jų išdėstymas ir dydžiai - atspindi asmenybės struktūrą, o spalvų pasirinimas specialistams išduoda žmogaus emocijas, praeities išgyvenimus, svajones...

Žinoma, kad mes tik žaidėme:)
Bet gal kažkuris iš AK'MENUKŲ vaikų ateityje susidomės tuo saviraiškos ir kitų pažinimo metodu.
O kol kas - pažaiskime drauge su vaikais, kol už lango lietus.



Dar -  labai smagu šokti. Nebandėte šokti šeštadienio rytą? Pvz.,  Shakiros Waka Waka :Be reikalo!



O kaip su lietuviškais  ,,Šiaudų batais" ir ,,Katinas ant pečiaus miegojo''? 
Tai ką kitą Jūsų vaikais veikia šeštadienio rytą, kai pliaupia lietus?
Atveskite juos į AK'MENUKŲ studiją - drauge pašoksime, padainuosime, pasikalbėsime sau ramiai prie arbatos puodelio.



2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

Boružėlės

Vasara - pačiame gražume: šilta ir ryte, ir vėlų vakarą. Žydi gražiausi žiedai, linksmai juda visi vabalėliai, kiekviena boružėlė :
ropi ropi ropinėja,
ūsą kraipo kraipinėja,
čiūžu čiūžu čiūžinėja pamažu.

Šeštadienį AK'MENUKŲ mokyklėlėje draugavome su vabaliukais. Sumeistravome dailų namelį boružėlėms.


Miklinome pirščiukus, skaičiavome taškiukus, dėliojome dainelės apie boružėlę žodelius:
boružėlė septyntaškė
lia lia lia lia,
panaši į mažą braškę,
lia lia lia lia...

Šventėme net du gimtadienius - su tortu, saldainiais, sveikinimo žodžiais ir gimtadienio dainelėmis:
kiek taškelių ant sparnelių, 
lia lia lia lia,
boružėlei tiek metelių,
lia lia lia lia...

Boružėlių grožio ir smagumo pilnas visas vasaros pasaulis:
boružėlė lipa delnu,
lia lia lia,
jai atrodo, kopia kalnu,
lia lia lia lia
Kol mergaitės  taškelius ant pirštelių skaičiavo, Vakaris su įkvėpimu drauges fotografavo:

Daugiau Vakario fotografijos bandymų yra čia: foto_vakaris.

Žaisdami Gamtos centro parke užtikome gamtos meno instaliacijas:
Nors negalėjome dalyvauti knygų namelio atidaryme, bet pasigėrėjome labai jau dailia miniatiūrine biblioteka.  Taip taip! Jei pagalvojote, kad čia  - boružių namelis, tai klystate. AK'MENUKŲ vaikai pasakys: ne tik boružėlės turi namelius, bet ir knygos!
Geltonas namelis galėtų (ir turėtų) tapti pavyzdžiu Pavilnio bibliotekai: net labai maža biblioteka gali būti išpuoselėta, švari, spalvinga it tokia patraukli, kad mažos rankos iš karto tiesiasi prie knygos:

Mieli tėveliai, dabar Jūs žinote, kad nereikalingą knygelę galima padovanoti Gamtos centro bibliotekėlei.
Ir kitų dovanotas knygas paskaityti, kol vaikučiai gražiame Gamtos centro sode bėginėja.


2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

DAROM

Ką mes darom? Ką mes darom ne taip, kad kasmet vis daugiau šiukšlių iš miškų ir pakelių surenka saujelė savanorių - rožinio dramblio svajonių mezgėjai, kasmet atkakliai ir nuolankiai renkantys kaimynų šiukšles. Tai tie, kurie antrą žandą atsuka, kai gauna per veidą. Ir atleidžia. Kažkas gi sumeta senas padangas ir tuščius butelius į pakeles ir parkus.




Surinkę šiukšles ,,akcininkai'' susirenka meilės deivės Mildos dienos ant piliakalnio švęsti, ir vaikšto basi, erkių nebijodami, lietuvišką dainą ir tautinę tradiciją delnuose saugodami. Kad tie ,,kiti'' bambaliais jos neužmėtytų.

Gaila, bet čia, kur mes gyvename, kur ošia mums Pavilnio regioninio parko medžiai, teks surinkti dar ne vieną šiukšlių maišą. Gaila, bet šiukšlių ir šiukšlintojų Pavilnyje daugiau nei Palangoje, Marijampolėje, Birštone, Alytuje. O ,,Vileika'' - Naujoji Vilnia, kraštovaizdinė Šveicarijos pusseserė, pretenduoja pirma Lietuvoje gauti ,,bambalinės gervės prizą'', jei tik tokį kas įsteigtų. Atrodo, kad kito taip baisiai žmonių nusiaubto kampelio Lietuvoje, o gal ir Pabaltyje, nėra. Nei architektūros, nei tvarkos, nei švaros. Užteršta ir kalba, ir pagrioviai, ir slėniai. Net bažnyčios stogas mums nesuprantama spalva rėkia.
O mes čia gyvename. Net ne likimo valia, o savo pasirinkimu atvykę, norintys čia jausti kultūrinę atmintį, matyti senus medžius, nuostabius parkus... Tik kaip tuos medžius nuo žmonių apginsime? Bet va, DAROM. Renkamės į Užgavėnes, Sekmines ant Jokūbo kalno. Ir į akcijas atsiliepiame. Renkame šiukšles, apšviečiame gatves, sodiname magnolijas, vedame vaikus į voratinkliais apėjusią vietinę biblioteką ir pratiname skaityti.
Prisimenu Sauliaus Šaltenio ,,Amžinai žaliuojantį klevą": ,,mano tėvelis negeria tarpuvartėse kaip kiti... o jei ir geria, bent nosinė pasitiesia ir pomidorą gražiai susipjausto į skilteles". Prisimenu, kai pamatau, kaip pavilniškiai šiukšlių maišus sukabina ant medžių prie autobuso stotelės. Nuolat taip daro. Ir ta ,,mada'' plinta. ,,Kad šunys ir katės neišdraskytų''. Kam tie VSA ir kam tie konteineriai. Taupu ir išradinga - šiukšlių maišai medžiuose. ,,Nasha Rasha".

Greičiau kaip nors pravažiuoti pro tas Pavilnio stoteles. Tada - pro dar labiau nušnerkštus Markučius.  Užmerkiame vaikams akis ir vežame ne į ,,Vileikos'' pusę, o ten, kur žydi Vilnius ir kita Lietuva - prie nacionalinės galerijos, į Kairėnus, į Dūkštų ąžuolyną, Burbiškes, Birštoną, Druskininkus, Palangą... ,,Visus mūs turtus ir išvardint sunku''. Gražių įspūdžių pasisemti.
Tikiuosi, kad šeštadienio rytmetys su AK'MENUKAIS mūsų vaikučiams - taip pat gražių įspūdžių laikas.
Bandome vis naujus saviraiškos būdus.
Vėl šokome ir dainavome. Vėl kūrėme spalvų derinius.



Gėrėjomės kiekvienu pavasario žiedu ir mokėmės pažinti mus supančią gamtą (prieš tai pasipurškėme nuo erkių).


Mes DAROM. Ir tai - ne akcija.   Mes čia taip gyvename su savo vaikais.

   


2013 m. gegužės 6 d., pirmadienis

Mamyčių diena

Jauki ir graži buvo AK'MENUKŲ diena su Mamytėmis. 
Mamytėms skyrėme daineles ir šokius, kurių spėjome išmokti. Puikiai sekėsi.

Vaikučiai drąsiai šoko ir tuos šokius, kurių dar niekada nesimokė - kartu su mergaitėmis iš ,,UGNELĖS'' šokių kolektyvo trepinėjo kaip pempelės, sukosi kaip malūnėliai, skraidė kaip boružėlės.

Pačius gražiausius vaikiškus žodelius ir pačias gražiausias gėles tą dieną skyrėme savo Mamytėms.


Buvo ne tik sentimentų, bet ir linksmybių, juokų. Vaikučiai ir Mamytės varžėsi estafečių varžybose. Nenufotografavome. Kas gi fotografuos, kiekvienas vaikas ir visos Mamytės norėjo dalyvauti varžybose.

Visi drauge gėrėme arbatą, ragavome pyragus. Mamytės dalinosi kepinių receptais...
Jaunos, ramios, pasipuošusios, laimingos, protingos, jausmingos  - pačios brangiausios visame pasaulyje.