Ką mes darom? Ką mes darom ne taip, kad kasmet vis daugiau šiukšlių iš miškų ir pakelių surenka saujelė savanorių - rožinio dramblio svajonių mezgėjai, kasmet atkakliai ir nuolankiai renkantys kaimynų šiukšles. Tai tie, kurie antrą žandą atsuka, kai gauna per veidą. Ir atleidžia. Kažkas gi sumeta senas padangas ir tuščius butelius į pakeles ir parkus.
Surinkę šiukšles ,,akcininkai'' susirenka meilės deivės Mildos dienos ant piliakalnio švęsti, ir vaikšto basi, erkių nebijodami, lietuvišką dainą ir tautinę tradiciją delnuose saugodami. Kad tie ,,kiti'' bambaliais jos neužmėtytų.
Gaila, bet čia, kur mes gyvename, kur ošia mums Pavilnio regioninio parko medžiai, teks surinkti dar ne vieną šiukšlių maišą. Gaila, bet šiukšlių ir šiukšlintojų Pavilnyje daugiau nei Palangoje, Marijampolėje, Birštone, Alytuje. O ,,Vileika'' - Naujoji Vilnia, kraštovaizdinė Šveicarijos pusseserė, pretenduoja pirma Lietuvoje gauti ,,bambalinės gervės prizą'', jei tik tokį kas įsteigtų. Atrodo, kad kito taip baisiai žmonių nusiaubto kampelio Lietuvoje, o gal ir Pabaltyje, nėra. Nei architektūros, nei tvarkos, nei švaros. Užteršta ir kalba, ir pagrioviai, ir slėniai. Net bažnyčios stogas mums nesuprantama spalva rėkia.
O mes čia gyvename. Net ne likimo valia, o savo pasirinkimu atvykę, norintys čia jausti kultūrinę atmintį, matyti senus medžius, nuostabius parkus... Tik kaip tuos medžius nuo žmonių apginsime? Bet va, DAROM. Renkamės į Užgavėnes, Sekmines ant Jokūbo kalno. Ir į akcijas atsiliepiame. Renkame šiukšles, apšviečiame gatves, sodiname magnolijas, vedame vaikus į voratinkliais apėjusią vietinę biblioteką ir pratiname skaityti.
Prisimenu Sauliaus Šaltenio ,,Amžinai žaliuojantį klevą": ,,mano tėvelis negeria tarpuvartėse kaip kiti... o jei ir geria, bent nosinė pasitiesia ir pomidorą gražiai susipjausto į skilteles". Prisimenu, kai pamatau, kaip pavilniškiai šiukšlių maišus sukabina ant medžių prie autobuso stotelės. Nuolat taip daro. Ir ta ,,mada'' plinta. ,,Kad šunys ir katės neišdraskytų''. Kam tie VSA ir kam tie konteineriai. Taupu ir išradinga - šiukšlių maišai medžiuose. ,,Nasha Rasha".
Greičiau kaip nors pravažiuoti pro tas Pavilnio stoteles. Tada - pro dar labiau nušnerkštus Markučius. Užmerkiame vaikams akis ir vežame ne į ,,Vileikos'' pusę, o ten, kur žydi Vilnius ir kita Lietuva - prie nacionalinės galerijos, į Kairėnus, į Dūkštų ąžuolyną, Burbiškes, Birštoną, Druskininkus, Palangą... ,,Visus mūs turtus ir išvardint sunku''. Gražių įspūdžių pasisemti.
Tikiuosi, kad šeštadienio rytmetys su AK'MENUKAIS mūsų vaikučiams - taip pat gražių įspūdžių laikas.
Bandome vis naujus saviraiškos būdus.
Vėl šokome ir dainavome. Vėl kūrėme spalvų derinius.
Gėrėjomės kiekvienu pavasario žiedu ir mokėmės pažinti mus supančią gamtą (prieš tai pasipurškėme nuo erkių).
Mes DAROM. Ir tai - ne akcija.
Mes čia taip gyvename su savo vaikais.