TORES LESYKLĖLĖS

Didžiausią džiaugsmą galime suteikti mes patys vienas kitam. Paprastą dieną galime paversti daug gražesne, gyvendami veidu vienas į kitą, brangindami ir puoselėdami kaiminystę. Gražiame Pavilnio slėnyje darniai įsitaisęs ir pavilniškių jau pamėgtas TORES BRAVORAS palaiko mūsų kaimyniškos bendruomenės kūrimo iniciatyvas. Šiandien su visa AK'MENUKŲ mokyklėlė TORES patalpose praleidome šeštadienio pusdienį.
Labai graži patalpa: su įspūdingais paveikslais, jaukią šviesą skleidžiančiais šviestuvais, su muzika, su vaizdu į apsnigtą ir saulės nušviestą mišką...   TORES darbuotojai vaišino arbata... Toks grožis ir gerumas, kad, rodos, taip ir jauti kalėdinio laikotarpio artumą. Per šventę daugiau galvojame apie artimą savo: galvojame apie dovanas tėvams ir vaikams, apie maltiečių dalinamą sriubą ir apie kitą MAŽUTĖLĮ - apie paukštį, likusį žiemoti gimtinėje.
Prakedenome teatrinių drabužių skrynią. Bandėme vaidinti princeses, triušius, moliūgus ir muses.

Dainavome ir valgėme su meile keptus sausainius.

Pavilnių regioninio parko darbuotojai mūsų vaikučiams paruošė įdomią edukacinę programėlę apie paukštelius. O jūs žinote, kaip atskirti zylę mergaitę nuo zylės mergaitės? Turbūt nežinote, jei negirdėjote, ką vaikams pasakojo ornitologas Gediminas Petkus.  Galėjome paukščių balsų pasiklausyti, paukščių žiedus rankoje palaikyti. Ir lesyklėlę savo rankomis pasigaminti!
Pavilnių regioninio parko darbuotojams vadovaujant, tėveliams padedant, pavyko net po dvi skirtingas lesyklėles kiekvienam sukurpti. Svarbu, kad šaltą dieną nepamirštumėme į jas trupinėlių įberti.

Vaikams ypač smagu, kai bendros veiklos imasi ir suaugę: tėtis, mokytojas, kaimynas.

Štai taip mokėmės globoti paukštelius restorane TORES BRAVORAS, kur mus maloniai sutiko gražios ir mielos Ieva ir Justina.  Ne tik arbata vaišino, bet ir ant kelių palaikė, priglaudė, padėjo klijuoti, kirpti... Norime draugauti su jomis. O TORES BRAVORAS siūlo savaitgaliais ateiti šeimyninių pietų. Pro langus matysite apsnigtus medžius, o juose lengvai supuosis lesyklėlės. Gal pavyks pamatyti žvirblį, zylę, genį, meletą,sniegeną, kėkštą ar kryžiasnapį...





      

PIRMAS SNIEGAS

Pirmas sniegas, baltas sniegas
krenta iš dangaus.
Kas iš džiaugsmo to apsvaigęs
kiek pašalt negaus?

Ar vis dar prisimenate tą Juliaus Janonio eilėraštį? Kasmet džiaugiamės pirmuoju sniegu lyg šimtą metų jo būtume laukę. Jausmas toks pat tikras, lyg truputį vaikiškas. Ypač, kai žiema ateina taip atsargiai, švelniai.
AK'MENUKŲ vaikučiai smagiai tipeno po apsnigtą parką. Žaidėme gaudynių, o didžiausias juokas - ant pažliugusių lapų paslydusi ir į sniegą nukritusi DALIA. Visu ūgiu ir svoriu - keberiokšt! Sakau, kad vaikystė toli nenubėga. Grįžta.
Šiltoje klasėje bandėme įveikti modeliną: mažą dailų paukštelį nulipdyti ne kiekvienam iš karto pavyko. Bet kantriai lipdė visi. Vėrėme karoliukus (tai ir pirščiukų miklinimas, ir kantrybės bandymas), puošėme plunksnelėmis.

Neužteko laiko pasakai.
Ir Balio Dvariono  ŽIEMOS ETIUDAI liko kitam šeštadieniui.
Žiema tik prasideda, taigi jos etiudams laiko dar turime.
Mažoji Smiltelė labai mėgsta lašišą. Kai ji man tai labai atsargiai ir taktiškai pasakė, supratau, kad laikas nusipurtyti plunksnas. Elzė nufotografavo:

Lašiša buvo labai skani. Ačiū Rapolės mamai.

Liko tik vienas žaismingas prašymas; jei iki kito savaitgalio nulipdysite Sniego Senį, pasidalinkite nuotraukyte AK'MENUKŲ puslapyje   https://www.facebook.com/studija.ak.menukai.
Pasidžiaugsime kartu!

KOMPOTAS

Ruduo šiemet mus lepina - ilgas, švelnus ir gražus. Kol žiemos nėra, tai ir rudeniniai darbeliai vis nesibaigia.
Šįkart kalbėjome, kaip vaisius kuo ilgiau išlaikyti. Nelengva! Vaikai žino, kad jiems netinka nei šiluma nei šaltis. Nusprendėme, kad obuoliams labiausiai tinkama temperatūra yra garaže. Tai vaikų patirtis!  Dar galima virti obuolienę ar uogienę, bet mes šįkart gaminome  vaisių kompotą. Patys kirpome, piešėme, klijavome, o tada pjaustėme obuolius tikrais peiliais su TOOOOOOKIO dydžio malonumu. Beje, pačių supjaustyti obuoliai - ypatingo skonio.

Pilnas sodas obuolių,
Ir mažų, ir didelių,
O sode tarp obelaičių
Daug berniukų ir mergaičių
Kaip auksinių obuolių -
Ir mažų, ir didelių. (...)

Obuolių pilna pintinė,
O dainų pilna krūtinė.
Uždainuosime žvaliai:
Obuoliukai, obuoliai  (Just.Marcinkevičius)

Tikrai daug šiandien dainavome - apie kiekvieną miško žvėrelį, apie įvairius naminius gyvūnus. Lyg ir jauti, kad Adventas artėja. Tie ilgi vakarai su arbata ir rankdarbiais, tas buvimas kartu prie žvakės be skubėjimo...
Labai smagu vaikams skaityti knygą. Jie tuoj pat vaizduotėje kuria knygos pasaulį, klausinėja, nori piešti, fantazuoja. Noriai vaidina. Improvizuodami pasidalinome vaidmenimis: Katinėlis, Gaidelis, Lapė su mažais vaikeliais. Tautosaka -ypač dėkinga medžiaga rišlios kalbos ugdymui: gausu mažybinių žodžių, pakartojimų, vaizdingų epitetų.

Kitą kartą būtinai vėl vaidinsime pasaką! Iki pat Kalėdų, kad tas gražus laukimo laikotarpis būtų dar žaismingesnis.

Linksmieji sumuštiniai ir kiti naudingi pratimai

Smulkiosios motorikos įtaka vaiko brandumui

Nepakankamai išlavinti smulkieji raumenys, jutimo sistemos, erdvės ir krypties suvokimas gali būti kliūtis sėkmingai išmokti skaityti ir rašyti. Todėl vaikų bendrosios ir smulkiosios motorikos ugdymas yra viena svarbiausių brandumo mokyklai dalių.

Smegenyse formuojasi sritys, atsakingos už galūnių valdymą, skonio jutimą, klausą, regą, kalbos suvokimą ir t. t. Kuo įvairesnė vaiko patirtis, tuo daugiau jungčių užsimezga, kuo intensyvesni veiksmai – tuo jungtys stipresnės ir fizinė, pažintinė bei emocinė žmogaus branda kokybiškesnė.  Neuroninių jungčių tinklo zonos, glaudžiai susijusios tarpusavyje,  nėra stabilios. Jos nuolat kinta bręsdamos ir gali būti sąmoningai stimuliuojamos.

Motorinėje ir jutiminėje smegenų žievės srityje žmogaus įvairios kūno dalys turi savo zonas: aukščiausiai vingiuose išsidėsto kojos, žemiau – liemens, dar žemiau – kaklo ir galvos motorinės ir jutiminės sritys. Didžiausius plotus užima galva (ypač lūpos, liežuvis) ir plaštaka (ypač pirštai). Intensyvūs pirštų judesiai netiesiogiai aktyvina kalbinę motoriką. Dar daugiau,  judesius valdančios smegenų žievės sritys ypač aktyvios pirmąjį gyvenimo penkmetį, o jautriausias laikotarpis, kai smegenyse formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys yra pirmieji penkeri gyvenimo metai.

Kai kurie autoriai (M. Kolcova, 1989) teigia, kad vaikas pradeda kalbėti tada, kai smulkioji motorika pasiekia atitinkamą išsivystymo lygį. Atlikti tyrimai patvirtina, kad apribojus vaiko judėjimą, net ir intensyvi kalbinė stimuliacija nėra pakankama kalbos plėtrai. Taigi aktyvus judėjimas, intensyvi pirštų veikla padeda lavėti kalbiniams gebėjimams.

Šiais smegenų žievės raidos ypatumais sėkmingai naudojasi pedagogai. Ugdymo programose daug dėmesio skirta fizinių gebėjimų lavinimui. Ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklose kasdienatliekami smulkiųjų judesių tobulinimo pratimai. 

Veikla, tobulinanti smulkiuosius raumenis ir stimuliuojanti smegenų brandą: Žaislų dėliojimas, statymas, smulkių detalių rinkimas, lapų vertimas, piešimo įrankio laikymas, piešimas, naudojimasis šaukštu, puodelio laikymas, piešimas, karpymas, karoliukų vėrimas, konstravimas, dėlionių rinkimas, sagų segimas, užtrauktuko traukimas, batraiščių varstymas, įvairių įrankių naudojimas, žaidimai su kamuoliu.

Nepakankamai išlavinti smulkieji raumenys, jutimo sistemos, erdvės ir krypties suvokimas gali būti kliūtis sėkmingai išmokti skaityti ir rašyti. Todėl vaikų bendrosios ir smulkiosios motorikos ugdymas yra viena svarbiausių brandumo mokyklai dalių. Galima padėti vaikams bręsti ir ugdytis, pasiūlant smagių ir įdomių žaidimų, o bendra veikla su tėveliais ir globėjais padės įveikti stresus, valdyti emocijas ir skatins socialinę vaiko brandą.

Šaltinis: www.ikimokyklinis.lt