2015 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Žibintas - vilties ir šilumos simbolis

Lapkričio  11 diena - šv.Martynas - paskutinė rudens šventė. Po šv.Martyno nelieka lapų ant medžių, ,,tik velniai laužo vantas'', t.y., tik vėjai blaškosi plikose medžių šakose.
Nuo seno šią dieną spėjami orai: jei šv.Martyno diena šilta, žiema bus šalta. ,,Jei per š.Martyną žąsis ant vandens, Kalėdos bus ant ledo''. Tai jei trečiadienį lis, tikėtina, kad artėjančios Kalėdos bus baltos ir gražios...
Šv. Martyno dieną tradiciškai buvo kepama žąsis. Galėtume ir mes, laikydamiesi tradicijų, žąsį šv.Martyno vakarienei paruošti.
Tiesa, jei trečiadienį lis, negalėsime  su AK'MENUKŲ vaikučiais keliauti į Getės instituto  (Goethe Institut) organizuojamą renginį - vaikų eitynes su žibintais. Visgi gal kam pavyks valandą anksčiau ištrūkti iš kontoros, apgaubti savo mažylį apsiaustu (kaip koks šv.Martynas!) ir nuvežti į šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo dominikonų bažnyčios kiemą. Su žibintuvėliu... Kad įžiebtumėme širdyje viltį ir šilumą.
Vaikai gamino žibintus su įkvėpimu. Bent kartą juos uždekite - dar geriau pamatysite, kokius dailius paveikslėlius suklijavo maži piršteliai.

Mokyklėlėje stengiamės puoselėti liaudiškas tradicijas ir tautosaką. Dainavome linksmą dainą, kaip ponas piemenėliui davė vištelę, kuri kiaušinėlius deda, iš tų kiaušinėlių vaikus veda - ,,gražučius, mažučius, geltonus''...
Belieka kaskart stebėtis, gėrėtis(!) ir mokytis iš vaikų - kaip jie džiaugiasi galėdami glostyti asiliuką, maitindami  gaidelį paskutiniais garšvos lapeliais. Tą patį asiliuką, tą patį baltą ponį, tą patį povą ir tą patį gaidį!
Stengiamės dėmesį dalinti įvairiems gyvūnams, aptarti ir pasimokyti, kaip juos auginti, kuo maitinti: kartais lankome triušius, pelytes, šinšilas, kartais daugiau laiko praleidžiame su poniais. Mėgstame koncertuoti papūgai.
Vaikams daug emocijų sukelia ir prijaukintas balandis, gyvenantis su asiliukais, ir pro šalį gudriai prasėlinantis katinas.
Ak, geri mūsų šeštadieniniai ,,namai'' Gamtos centre! Draugaujame su visais darbuotojais, kurie mielai atidaro tvartelių duris, praveria narvelius, kurie užrakinti įprastiems lankytojams.
Mes gyvūnams ir paukščiams po dainą padainuojame: apie gandrą, apie oželį, apie asilą, kuris su gegute susiginčijo, ,,kuris gražesnę dainą užtrauks gaida smagia..."
Toks paprastas santykis su liaudiška daina ir gamta sušildo širdelę, lyg šv. Martyno žibintas... 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą