Apyrankės Kazytėms ir kitoms mergytėms

Savaitgalį Vilniaus senamiestyje tradicinius ir modernius rankdarbius ant prekystalių dėliojo tautodailininkai ir liaudies meistrai.  Vilniečiai ir svečiai ragavo Kaziuko riestainių, klausėsi dainų, vis viltingai žiūrėdami į  dangų,  laukdami bent skurdaus pavasarį pranašaujančio saulės spindulėlio.
Visą saulės pluoštą pasisekė pačiupti Pavilnyje AK'MENUKŲ vaikučiams - saulė maloniai šildė kaip tik tada, kai lankėme mažuosius ožiukus. Dar labai labai mažus. Jūs tokių niekada dar nematėte.
Neužmiršti buvo ir kiti tvartelyje pavasario laukiantys gyvuliukai.
Iš vaikų rankų gavo morkų ir obuolių, o atsidėkodami bliovė ir mekeno.

Tik negalvokite, kad AK'MENUKŲ vaikučiai vien tvarte ožkų mekenimo klausosi.
Kai saulė pašvietė, o ožkos mekeno ir avinukai bliovė, mūsų darbeliai jau nudirbti buvo. Nuo pat ryto su įkvėpimu ir atsidavimu gaminome apyrankes ir pieštukines : gi Kaziuko mugė mus įkvėpė! Susipažįstame su tradicijomis ir jas palaikome. Pasiklauskite AK'MENUKŲ mergaičių ir berniukų, jei įdomu, iš ko galima pasigaminti tokias margas ir tikrai labai gražias apyrankes ir pieštukines. Jei draugei Kazytei nepadovanojo, mergaitės pačios vasarą apyrankėmis pasidabins.

O koks Kaziuko savaitgalis be dainų - buvo ir jų!
Padainavę labai entuziastingai laistėme kambarines gėles - jos kaip tik bunda po žiemos poilsio.

Iš labai labai arti susipažinome su vėžliu. Ir jis džiaugėsi susipažinęs su vaikučiais. Gal ir iš išskaičiavimo - dėl to salotos lapo. Jo gi nepaklausi.

O štai Ūbo galima ir pasiklausti. Įdomiausia, kad jis gali ir atsakyti, jei nuotaika gera. Pro papūgą Ūbą gi abejingai nepraeisi - jis ypatingai žavus.

Atrandame mus supantį didelį margą ir įdomų pasaulį - žingsnelis po žingsnelio - drauge veriame margus pažinimo karolius.