2016 m. kovo 10 d., ketvirtadienis

Nuo vasario iki kovo

Tauta kilnoja vėliavas, nuo vasario iki kovo. Trispalvės fone tradiciškai lietuviškai įnirtingai diskutuojama (tai - labai mandagus žodis nelabai mandagiam reiškiniui apibūdinti)  - dėl Valentino dienos ir Nepriklausomybės šventės, dėl Lukiškių aikštės, dėl paminklo Smetonai, dėl Putinaitės su Oleku, dėl Justino Marcinkevičiaus, dėl LR ministrų ir dėl Malinausko, dėl pabėgelių, dėl mokytojų atlyginimo (girdėjau, kaip mokytojų profsąjungų lyderiai tarpusavyje pliekėsi vienoje radijo laidoje. Supratau, kad šiuolaikinės mokyklos mokytojas - aršus karys).
Bet vaikams - kaip paukščiams - grūdelis čia, grūdelis ten... Nei jiems trukdo klampotos gatvės (dar smagiau!), nei jiems gaila pirštines išsitepti, nei jiems Kaziuko mugės riestainiai per brangus - grūdelis čia, grūdelis ten...
Šeštadienis, vaikai jau darinėja vėžlio Samsono terariumo duris, jau kalbina papūgą, vėl džiaugiasi vieni kitais, negudrius darbelius knibinėja su begaliniu atsidavimu, derina faktūras ir spalvas, kol spalvoto popieriaus skiautės virsta klounais, tigrais ar banginiais, žadinančiais vaikų fantaziją...
Kaip čia tuos vaikus ,,atitverti'' nuo politinių lipdukų (nejauku klausyti, kiek daug ,,projektų'' ir ,,renginių'' skiriama X dienai ir X politinei datai. ,,Imam projektą po projekto'', taip sakant, ,,vardan tos Lietuvos''). Taip ir norisi likti prie terariumo ir prie akvariumo, lipdyti paukščiukus, juoktis su vaikais, paversti piešinius aukštyn kojom, kad būtų tiesiog linksma. Be projekto.
Turbūt ir Jums pavyko kelias valandas panerti į Kaziuko mugės šurmulį, pasidžiaugti mediniais šokliukais, moliniais švilpukais, balionais ir vėjo malūnėliais, kurie - tiesiog šiaip smagiai mala orą, suteikdami džiaugsmą.
Tiesa, man pavyko Kaziuko mugėje surasti gražių tautinių juostų. Nebrangiai pardavinėjo jas tautiniais drabužiais apsitaisiusi ponia Veronika. Ne palapinėje, o ant suoliuko gražiai padėliojusi, šeštadienį po pietų jau teturėjo tik porą juostų. Sako, gražiausias jau pardavusi. Gaila, kad nenufotografavome tokios gražios močiutės. Bet pakalbinome ir užsirašėme telefono numerį. Kaišiadorių rajone ji pina juostas. Jei AK'MENUKŲ vaikams pavyks gražią liaudiškų dainų programėlę parengti, gal ir susitiksime su ponia Veronika - už gražias dainas reikės gražiomis juostomis apdovanoti.
Dailūs drabužiai įkvepia ir įpareigoja. Kaip tik ir matavomės tautinius sijonus. Žinoma, kad dar ir dainavome!
Kovo 12 dieną būtinai renkamės į AK'MENUKŲ klasę, nes reikalų su tais sijonais dar koks šimtas... Man labai reikia vaikų pagalbos. Dainuosime apie povelę, apie strazdą, apie pelėdą, apie žvirblelį, tautinius kostiumus matuosimės.
Tikiuosi, kad politinės datos ir vėliavos neužgoš 40-ties paukščių pavasario.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą