Apie Mykoliuką ir Joniuką

ir apie didelį meną, kuris išauga iš mažos sėklytės. Tokia buvo mūsų šeštadienio tema. Tokia yra viso gyvenimo tema!
Dieviškuoju vadinamas dailininkas, skulptorius Mikelandželas, gimęs prieš kelis šimtus metų, buvo vadinamas arkangelo Mykolo vardu. Mykoliukas, jei jau taip suprantamai reikėtų pasakyti (mūsų kalbos tvarkytojai rekomenduoja visus vardus parašyti lietuviškai, ir kad jau be jokių W ir X:)
Mykoliukas buvo talentingas vaikas, todėl, sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, tapo garsiu dailininku, kurį šiandien pasaulis pažįsta kaip Michelangelo (mūsų kalba  - Mikelandželas).
Iš mažos sėklytės babytės darže kartais išauga didelis moliūgas. Daug didesnis už kitus. Ir saldus. Kiti moliūgai - irgi saldūs, bet normalaus dydžio. Ir dėl susiklosčiusių aplinkybių.
Va, štai skaitėme su vaikais apie Joniuką. Šešerių metų Joniukas - jau piemuo. Gano jis žąsis. Jis gimė kitoje šalyje, kitu laiku. Mėgo dainuoti:
Ak, vija pinavija,
Jau pražydo kaip lelija ...

Angelas lengvu sparnu Joniuko gyvenimu nepalietė.

Su vaikais nėra poreikio ir laiko filosofuoti, per daug smagu žaisti, mokytis ir juos stebėti, klausyti vaikų fantazijų.
Šįkart visi tapome talentingais dailininkais, kuriems leista dekoruoti gražiausių rūmų ir bažnyčių sienas bei lubas, kurti freskas.

Vaikai tapo angelo sparnu ir vardu pažymėti: Arandželo, Kamilandželo, Jorandželo, Smiltandželo...

O tada dar lipdėme vaikiškas skulptūras, kurios čia pat vaidino. Vaikai žino, kad tapyba ir literatūra yra menas. Skulptūra - menas. Dainos ir šokiai - taip pat menas, jei piešia ir šoka ar dainuoja ..labai gražiai''.
O mes tai juk stengiamės ir kuriame ,,labai gražiai.''

Pavasaris tuoj.
Niekas nežino, kada iš mažos sėklelės išaugs didžiulis moliūgas. Daug didesnis ir saldesnis už kitus.
Glaudi sėklą prie žemės ir nežinai, koks jos likimas.