Esame skirtingi, bet vieningai sutarėme, kad nė vienas nenorime ir negalime gyventi vieni. Mums reikia mamytės ir tėvelio, broliukų ir sesyčių, močiutės, draugų. O pats didžiausias ir skaniausias šokoladas ar dovana neatstoja kasdieninės draugystės, meilės ir dėmesio vienas kitam. Tai kaip nesibaigianti malonių staigmenų dėžutė, kurią simboliškai kūrėme.
Norėjosi, kad vaikai į dėžutę pridėtų savo minčių, kad ir su gramatinėm klaidom, kad ir kreivom raidelėm užrašytų gražiausius žodžius - tuos, kurie jiems gražūs ir svarbūs.
O kol raidelių dar mažai, o gražių žodžių dar ilgai juos mokysime mes ir gyvenimas, maloniomis žinutėmis pavirto paukšteliai, nykštukai, širdelės ir gėlytės - linksmi mieli paveiksliukai, kuriuos vaikai entuziastingai lesiojo, vyniojo ir slėpė dėžutėse.
Kiek kantrybės ir laiko pakako, tiek jų rasite, bet tikiuosi, kad popierinis sausainis ar vaiko ranka nupiešta maža žirafa privers nusišypsoti, jūsų mintyse keliaus kartu į darbus, suteiks sparnus, klampojant per vasario balas ir po kasdienybę.
Daugiau nieko svarbesnio juk ir neturime, tik tuos paukštukus, pačių iškirptais plaukais, dažais išteptom rankom rišančius meilės kaspinėlius. Mamytei ir Tėveliui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą