Kartu su tūkstančiais kitų Lietuvos vaikų ir moksleivių pynėme trispalves apyrankes, kuriomis pasipuošę iki pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos nemokamai bus įleidžiami į daugelį muziejų. Raginu pasinaudoti sujudimo šurmuliu ir aplankyti su vaikais bent vieną.
Žinoma, kad mūsų vaikams knygų netrūksta. Kad tik liktų daugiau laiko jas skaityti.
Ketinome pėsti keliauti į Pavilnio biblioteką. ,,Kaip tarė, taip ir padarė..."
Dabar aišku, kodėl Vandens gatvė pavadinta VANDENS vardu. Šiaip jau švelniai pasakyta. Tikslesnis būtų PURVO pavadinimas.
Nuklampojome iki bibliotekos. Ne, ne iki tos, kuri šviesi, moderni, nepriklausomos Lietuvos intelektą ir dėmesį kultūrai atspindinti, o iki tos, į kurią purvo keliai veda.
Bet knygos - švarios, gražios, yra dar visai neskaitytų. Vaikams smagiausia buvo atpažinti matytas knygas, daugiausia tas, kurias turi ir yra skaitę.
Pavilnio bibliotekos darbuotoja vaikus sutiko lyg ilgai lauktus svečius - leido pasikuisti knygų lentynose, paaiškino, kaip tampama skaitytojais, ir net po gražią naują knygelę padovanojo. Štai taip - šviesa sklinda ne tik iš modernių stiklo fasadų. O gal iš jų kaip tik mažiausiai šviesos...
Raginčiau užrašyti vaikučius, tegu jie tampa būtent Pavilnio bibliotekos skaitytojais, Ji - kaip tik mažiems vaikams. Skaitytojų čia nedaug, darbuotojos nepavargusios ir dėmesingos, o vaikai nevaržomi gali vartyti, skaitinėti knygas iš mažiausiems skirtos lentynos. Erdvės čia nedidelės, taigi mažas žmogus jaučiasi didelis ir svarbus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą