Vasaros užduočių knygelė ir bėgiojimas paskui avis

Ar prisimenate vaikystės dienas, kai vasaros ir žiemos buvo begalinio ilgumo? Ar Jums taip atrodė? Vasarą pasiilgdavau kailinių, o žiemą - vasarinių suknelių. Likusi viena namuose, traukdavau vasarą iš spintos kailinius ir matuodavausi (dar dabar atsimenu kailinių kailinukų kvapą. Tada beveik visi vaikai dar turėjo baltas triušio siūlų kepures, nuo jų ant vilnonių drabužių likdavo baltų pūkų kuokšteliai). ,,Kada pasibaigs ta vasara? ,,Kada vėl prasidės vasara?'' Žiemą norėjosi gėlių, pievos, vasaros atostogų ir vasarinių suknelių su taškučiais.
Ir net vėliau, paauglystėje, nors ir knygų skaityta, ir būrelių lankyta, dienos buvo ilgos - begalinio ilgumo - ir pasivaikščioti suspėdavome, ir telefonu plepėti valandas (ir už tai ,,velnių išsirašyti''), ir siūti, ir megzti, bet ir svajoti, dienoraščius rašyti, ir nuobodžiauti...
Nesmagu žavėtis, bet argi ne žavu, kad žmonės turėjo laiko susitikti - brolis su broliu, draugas su draugu, pusbroliai ir tetulės - ne facebooke, o kaime pas bobutę. Atvažiuodavo negreitais savo moskvičiais,  o gal net ,,lazais'' su tokiom nertom rezginėlėm, ,,sietkom'' tada vadintom. Ten - ,,Mėgėjų'' dešros (po 2.10 - su lašinukais), ,,Palangos'' duonos, ,,Vilniaus'' pynutė, žirnelių, dar kažkas, ko vaiko atmintis neišsaugojo).   Nebuvo didelių krautuvių, bet vaikai ir tėvai buvo pavalgę, linksmi ir lėti. Įdomu, kad buvo susitarę ir be mobilaus telefono, nepasiklydę ir be google žemėlapio, nepavėlavę, nors negavę jokių išmanių priminimų. Keista, tiesa?  Bet galite ginčytis, nenuginčysite - TAIP BUVO.
Dabar yra kitaip. Daug geriau:)
Pasikeitė beveik viskas, išskyrus ,,sietkas''. (mūsų dukra šiandien mokykloje mokosi vašeliu nerti ,,sietką'').
 Na, ir dienos vaikams vis dar atrodo ilgos.... Jie žiemą pasiilgsta vasaros, o vasarą - sniego. Dienos vaikystėje - vis dar ilgos.

AK'MENUKŲ vaikai gamino užduočių knygelę. Kai mama lieps ramybėje palikti planšetę, o lietus už lango nesiliaus, po ranka pasitaikys pačių vaikų sukurta užduočių knygelė:

 
   Tai čia toks naudingas dalykėlis sukurtas.
Praėjusį šeštadienį ir vėl susitikome su draugais -  šuniukų dresavimo mokyklos ,,absolventais'. Kaip ,,senovėje - be išankstinio ,,susikambinimo'', be užrašų ,,ant facebooko sienos''. Tiesiog vėl susitikome, ir viskas.

Va, čia - toks šuo, kokius Anglijos karalienė augina. Jis irgi toks ,,senoviškas".
Tada atėjo dar du draugai - Skaistė ir Vilius. Ir draugaujame sau:

Draugaujame su varna, su ožiukais, su avytėmis (tiesą sakant, truputį tas avis ir jų mažus bliaunančius avinėlius  ir smagiai pavaikėme, nes labai jau juokingai lakstė bliaudami žmonių balsais).

 Draugaujame su vištomis. Kaip čia su jomis draugauti - garšvų įmetam keletą, jos kudakuoja ne žmonių balsais. Tiek tos vištų draugystės.

Geriau - piknikas. Tie, kurie sau atrodo originalūs ir tupi ,,kukuose mukuose'', to nesupras: duona su dešra ir agurkais, sausainiai (sutrupėję nebešant, bet ,,žiauriai'' skanūs, nes ant žolės):
  
O tada dar liko laiko lauko žaidimams - paprastiems, negudriems, neišmaniems, jau seniai nemadingiems,  bet smagiems ir laiko patikrintiems:

Taip būna tik vaikystėje - tiek daug spėjome! Štai jums ir begalinio ilgumo diena. Tokia ilga, žalia, graži, šilta diena....
Ryt bus dar vienas vaikystės šeštadienis. AK'MENUKŲ mokyklėlė mielai dalinsis vaikišku džiaugsmu su Jumis!   Ateisite ryt?