Katins juods, katins juods, pakaklė geltona,
Kojos baltos, kojos baltos, ūsai apšarmoję.
Viens du trys ir keturi.
Mergyt mano, mergyt mano, kokia tu graži...
Šokome su džiaugsmu pagal gražią melodiją, sukdami ratus aplink vaivorykštinį muzikos vadovės Onutės kilimą. Vaikai pamilo ir Onutę, ir jos paruoštus šokius, o taip muzikinius žaidimus ir pokštus.
Vaikų gynimo dieną turėjome ypatingą viešnią - nepaprastai švelnią, dvasingą ir atsidavusią mandalų piešimo mokytoją Aistę. Į jos švelnų balsą ir atvirą širdi atsiliepė kiekviena maža širdelė.
Belieka tikėtis, kad vaikų susitikimų su Aiste dar bus ir kitą sezoną.
O tuo tarpu liko prisiminimas - Tėvelio dienos proga, mokytojai vadovaujant, su meile suraitytas ornamentų ir spalvų ratas. Kiekvieno - pats gražiausias:)
Pagaliau nelijo šeštadienį, ir mes galėjome aplankyti ir peliukus, ir didžiuosius gyvūnus. Turėjome šiokių tokių vaišių - duonos plutelę, obuolio galiuką. Arkliukai ir asiliukai, mažieji poniai, ožiukai, o taip pat vištos laukė vaikų. Abipusis pasiilgimas.
Muilo burbulai - kiekvienos Vaikų gynimo dienos atributas, nerūpestingos vaikystės simbolis. Pūtėme burbulus, lanktyniaudami estafetėse ir tiesiog taip - gėrėdamiesi saulėje besimainančiomis spalvomis.
Ak, kaip gerai, kad vasara dar tik prasideda!
Prisibėgiosime, prisižaisime, kaip tik prasideda braškės ir žemuogės. Kai kam ir atostogos pas močiutę kaip tik prasideda.
O kiti šeštadienį vėl susitinkame naujiems įspudžiams AK'MENUKŲ studijoje.
IKI!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą