GRAFIKA

Kada paskutinį kartą skaitėte K.Donelaičio ,,Metus"? Turbūt ,,Metai'' jums nepatinka, nes daugelis atsimena tik sunkią užduoti - vaikui svetimą tekstą, kurį mokykloje turėjome išmokti padeklamuoti. Gaila, kad pilnas išmintries, sąmojo ir poezijos kūrinys daugeliui lieka tik literatūros faktu.
O gal prisimenate bent K.Donelaičio ,,Metų'' iliustracijas? Ar kada žiūrėjote įdėmiai, kiek daug emocijų ir gamtos spalvų telpa baltai juodoje grafikoje?
Vaikiškom rankom vartėme dideles knygas, džiaugdamiesi ,,Metų" iliustracijomis: balta žiema ir geltonas ruduo, juodos varnos ir margi būrų drabužiai - spalvų ir nuotaikų kaita, daugybė mažų detalių, panoraminis vaizdas, ištisas siužetas viename nedideliame piešinyje.

Gal mūsų sukurtos vaikiškos ,,grafikos'' knygelės ir nėra stulbinančios, bet kūrybos procesas (o tai - svarbiausia!)  suteikė daug džiaugsmo, pažadino fantaziją. Vaikiškoje grafikoje visgi nutūpė po vieną spalvotą personažą - švelnus katinas, auksinė žuvelė... Tai apie juos apsipynė viena spalva apraizgyti siūlai, vandens burbuliukai ir linksmos istorijos.

Tokią knygelę reikia skaityti drauge su autoriumi. Tik mažasis autorius žino teisingą vaikiškos grafikos simbolių reikšmę.

Grafika persikėlė ir į buitinę sferą - į virtuvę.
Kūrėme rudeninius medžius, o čia pat ragavome nukritusius prinokusius tų medžių vaisius.

Žinoma, kad patys pjaustėme obuolius, agurkus, dešrą (TIKRAIS PEILIAIS!), tepėme duoną ir kepėme sumuštinius (PATYS!).

Liko nesuvalgytų daržovių ir vaisių, kuriuos taip mėgsta ožiukai, ponis Išdykėlis.

Kol priėjome iki lamos, jokių vaišių jau neturėjome. Aplankėme ją tiesiog taip. Ji mus suprato.

  Linkiu kiekvienam jūsų kasdien bent vieno spalvoto paveikslėlio pilkoje suaugusių žmonių kasdienybės grafikoje!

Geros darbo savaitės visiems!