2013 m. spalio 12 d., šeštadienis

Gyveno kartą voriukas

,,Vienas du trys!
Gyveno kartą voras''...

Žinote tą vorą, įkišusį ilgą koją į svetimą teritoriją?
Įdomus ir paslaptingas vorų gyvenimas. Šilkinis voro tinklas, mitologijoje dažnai lyginamas su gyvybės siūlu, yra nepakartojamas - nėra dviejų vienodų voratinklių. O pačių vorų priskaičiuojama apie 38 000 rūšių.

Voras, tas klastingas vienišius, taip pat turi širdį. Tik jo kraujas - bespalvis. Ir vienišiumi jis tapęs ne šiaip sau - dauguma voriukų - berniukų žūva jau po pirmo susitikimo su savo mylimąja voriuke, toji savo patinėlį puola ir suvalgo.
Voras turi aštuonias paprastas akis ir jutimo organus, kurie yra galūnes dengiančiuose plaukeliuose. Ir visgi,  gamtinės aistros apakintas, nemato ir nenujaučia pavojaus - stengiasi vilioja voriukę...
Lietuvoje gyvena ne viena vorų rūšis, o tų rūšių pavadinimai - stebėtinai gražūs:
·         Virpūnėliai 
·         Plyšiavoriai 
·         Ratavoriai 
·         Šeriuotvoriai 
·         Storagalviai 
·         Kilpininkai 
·         Gaubtatinkliai 
·         Storažandžiai 
·         Kryžiuočiai 
·         Plėšriavoriai 
·         Guolininkai 
·         Lūšiavoriai 
·         Piltuvininkai 
·         Sidabriukai 
·         Dirvavoriai 
·         Raizguoliai 
·         Gležnavoriai 
·         Grumstavoriai 
·         Maišavoriai 
·         Plokščiavoriai 
·         Vaiduokliavoriai 
·         Vikrūnai 
·         Krabvoriai 

 Tokį gražų rudens šeštadienį paslaptys ir  romantika - kiekviename žingsnyje. Širdis dainuoja. O jei dar virkdanti smuiko melodija...

   Norėjosi dainuoti visas dainas iš karto, o žadimus ir šokius kartoti ir kartoti. Neblogai pataikome į ritmą, stengiamės aiškiai artikuliuoti, laiku atsikvėpti. Kad dainelė iš vaikiškų lūpų lengvai išskristų:)

Voro tinklelį pynėme po dainų, jau pasistiprinę arbata ir sumuštiniais - išskubėję į parką.


Ne šiaip sau lapinėjome, o ėjome i tolimą žygį iki gyvūnėlių kapelių.
Rudeninių lapų kompozicijos ir atmintis - savo amželį atitarnavusiems šuniukams ir kačiukams.

Užkandžiai gamtoje - svarbi kiekvieno žygio dalis:

Gyvūnėlių lankyti šįkart neplanavome, bet jie buvo ,,užimti". Avelės gardelyje dirbo kirpėja, taigi avelės buvo užimtos grožio procedūromis.


Tokia diena - pati tinkamiausia pasivaikščiojimui gamtoje: lapų auksinė šviesa pro šakas,
šiurgždanti nugeltusios gamtos melodija po vaikiškom kojom,
juoko lietus virš galvos..
 
Štai toks AK'MENUKŲ šeštadienio rudens grožis.  




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą