Pavasario žiedai

Pavasarį labai aiškiai pamatome, kaip per žiemą išaugo vaikai. Ištraukiam juos iš šiltų drabužėlių, o jie gerokai  ilgesnėmis ir greitesnėmis kojomis ima bėgioti pavasariniais takeliais - greičiau nei anksčiau! Senieji batukai jau netinka, reikia didesnių. Ir naujo dviračio reikia. Atsiranda naujų įdomių veiklų, galima daug toliau nukeliauti nuo namų. Kasmet vaikai vis daugiau supranta, vis labiau jiems rūpi gamta, aplinka, o taip pat ir žmonių santykiai.
Šįkart su vaikais kalbėjome apie grožį: pavasarį sugrįžtantys paukščiai daug mieliau suka lizdus ten, kur tvarkinga ir gražu. Parke prie pat Gamtos centre suradome nemenką šiukšlyną, kurio, žinoma, nefotografavome, tik vaikiškai pasipiktinome. Tokioje gražioje vietoje! Gėda vaikišku piršteliu badyti, bet ne iš Šeškinės ir ne iš Balsių tos šiukšlės atkeliavo. Tiesą sakant, net gėda prieš vaikus, kad mes, suaugusieji, nežinome būdo, kaip priversti savo kaimynus laikytis taisyklių ir įstatymų. Jei norėsite Užupyje langelį padidinti, reikės labai labai daug slenksčių minti. Girdėsite daug kartų: ,, leidimas, leidimas ir draudimas, draudimas , įstatymas, bla bla bla..." Ir jokio teksto ir jokių žodžių nėra, jei regioninio parko teritorijoje kaip koks egzotinis zoologijos sodo paukštis gyvendamas (kažkaip?...)  šiukšles krauni be problemų čia pat - beveik po langu. Nei draudimai, nei leidimai neveikia.
Nuo kelių metų vaikams jau sakyti, kad vis dažniau triumfuoja neteisybė, kad neverta nė gilintis. Ar reikia vaikus mokyti abejingumo, rūpinimosi savo paties loviu? Apie tai labai norėčiau su Jumis, tėveliai, pasikalbėti. Gal bus progų...
Ne kovoti su šiukšlintojais, o gražiais darbeliais aplinką puošti - toks mūsų tikslas.
Stengiamės likti optimistais ir matyti grožį. Renkame gamtinę medžiagą darbeliams. Štai pirma žibuoklė:

O štai Smiltelė džiaugiasi pavasariu:

Čia Aro šalmas tam reikalui tinkančioje aplinkoje rūbinėje:

Čia vaikai, sulesioję gal šimtą grožio ženklų, pozuoja prie dailaus namelio:

 O čia mes matuojame, kerpame, klijuojame ir džiaugiamės darbeliais: žiūrėti ČIA.
Man tai tos vaikų rankose pražydusios šakelės - tokios gražios... Pasistačiau ant židinio. Turbūt ir Jūs - ne į židinį..:)

Prie arbatos kalbėjomės apie jausmus ir emocijas: apie gėrį, džiaugsmą, pyktį, liūdesį. vaikams liūdna, kai ilgai nemato mamos, kai susipyksta. Ir kai kažkas įgnybia:) ... Vaikams linksma, kai čiuožia nuo Liepkalnio, Linksma per Kalėdas... Ir Gimimo dieną linksma!
Šventėme gimtadienį - su burnoje tirpstančiais močiutės kepiniais, su dainomis ir juokais...

Kai susitiksime po savaitės, šlaitai mėlynuos nuo žibučių. Pažiūrėsime, ar nauji pavasariniai bateliai  bėga iš tikrųjų daug geriau (atsimenate Bredberio ,,Pienių vyną"?)