Dauguma vaikų mielai klauso tėvų ir senelių pasakojimų apie ,,senovę''. Kaip jie tą ,,senovę'' įsivaizduoja, tikrai įdomu. Nebuvo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių - jau senovė! Nebuvo picų ir amerikoniškų gėrimų - baisi klaiki neįsivaizduojama senovė! Parduotuvėje buvo tik dviejų rūšių sportiniai bateliai (rudi ir tamsiai mėlyni), į mokyklą niekas nevežiojo, raktą vaikai nešiojo ant virvelės po kaklu. Mums, senoviniams žmonėms, mamos ir močiutės mezgė kojines; seneliai kiekvieną pavasarį pagamindavo naują švilpynę ir įpildavo klevų sulos; vasara kaime supomės supynėse; kelis kartus per atostogas įkąsdavo bitė, o apie erkes girdėti negirdėjome... Jų nebuvo - kaip kokių kompiuterių:)
Svarbiausia, kas ,,senovėje" buvo - LAIKAS. Buvo LAIKO! Sunku įsivaizduoti, bet mamos turėjo laiko mokyti dukras siūti ir megzti; giminės turėjo laiko susitikti per šeimos šventes, tėvai turėjo laiko stalo žaidimais vakarais, taip pat pasivaikščiojimams vaikais, išvykoms...
Žinoma, kad ir dabar susitinkame su draugais, o ir keliaujame su savo vaikais (dar toliau!), dviračiais apriedame apylinkę, tik kažkaip kitaip - vis LĖKDAMI, SKUBĖDAMI, PASKUTINĖ MINUTĘ ČIUPDAMI, STRESUODAMI... Nėra to lengvumo, ramybės, pasimėgavimo. Laikas ne ramiai teka, o veržiasi pro pirštus. Rodos, ne keliaujame, o - pabėgame atostogoms. Su giminėmis susitinkame per laidotuves, o į draugų gimtadienį lekiame turėdami šimtą du kitokius reikalus galvoje. Kavinėje trys susitikę bičiuliai žiūrinėja kiekvienas savo mobilųjį telefoną (nes labai svarbių reikalų yra be galo, kurių negalima praleisti). Net močiutės ir bažnyčioje sėdi su mobiliais (nes labai svarbių ir skubių žinių pilnas net ,,senovinių'' žmonių šiuolaikinis gyvenimas!) . Melancholiškos melodijos seniai nebemadingos. Paprasti, rodos, taip neseniai dalykai tapo muziejine atrakcija. Keistas jausmas!
Štai, pilna dėžė medžiagų skiautelių - kerpame ir deriname, gaminame paprastas skudurines lėlytes. Labai smagu! Visų lėlytės skirtingos: vis kitokių spalvų drabužėliai, skirtingos šukuosenos.
Vaikų rankose jos atgyja - juda, kraiposi, dainuoja...
Visgi gražiausia žiūrėti, kaip vaikai kuičiasi medžiagų dėžėje, kaip ieško gražiausios skiautės, derina, kerpa, lygina, dar kerpa, vėl palygina. Smagiausia - procesas!
Dar vieni mokslo metai ritasi vasaros link. Dar keli džiaugsmo teikiantys susitikimai, ir vaikai išsiskirstys atostogoms. Su pačių pasigaminta lėle prie kelioninio krepšiuko...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą