Moterys nuo mažų dienų iki paskutinių atodūsių - svajotojos ir artistės. Viena daugiau, kita mažiau, bet labiau nei vyriškoji pasaulio dalis. Berniukai, žinoma, taip pat svajoja ir įsijaučia į herojų vaidmenis, bet visgi daugiau atsipalaiduoja ir leidžia sau būti, taip sakant, natūralūs. Ir tuo didžiuojasi! Moterys gi ir tamsoje žiūrėdamos filmą sėdi įtraukusios pilvą, ištiesusios kaklą, dailiai pasidažiusios lūpas. Mes nuo mažens norime ir iki mirties esame pačios gražiausios ir svarbiausios. Nebūtinai centriniame banke arba svarbiausiame šalies siuvimo fabrike. Dar svarbesnė scena yra virtuvė, namai, šeima. Daug svarbesnė! Tik reikia truputį ilgiau pagyventi, kad tai suprastum,
Vaikystės svajonės apie papūstus sijonus greitai perkeliamos į dukters drabužių spintą, o štai vaikščiojimas ant pirštų galiukų lieka ilgiau. Dažniausiai visą gyvenimą. Net kai skauda pirštus, įjungiame šypseną (taip įtikinamai, kad net pačiai nėra kaip netikėti), reikia šokti, kol muzika nesibaigia.
Ir mokėjimas suktis darnioje poroje su partneriu lieka. Mokomės visą gyvenimą - būti pakeltai ir švelniai ,,patupdytai". Mokomės kartu išgyventi gražiausias scenas, kartu nusilenkti, kai uždanga nusileidžia ir spektaklis baigiasi.
Balerinos nori būti plonos ir grakščios. Tokios mes ir esame!
Balerinos prisiklijuoja blakstienas ir klapsi jomis, lyg būtų tikros. Ir mes prisiklijuojame, ką galime - nagus, garbanas, kulniukus. Ir klapsime visą gyvenimą.
Balerinos teatro pasirodymus derina su šeimos gyvenimu, gimdymu ir vaikų auginimu. Mes taip pat, be galo mylėdamos savo vaikučius, visgi dar norime bent vieno įsimintino šokio ir aplodismentų profesinėje veikloje.
Balerinos bijo, kad jų ,,naudingasis amžius" trumpas, metai greitai prabėga. Ir mes bijome. Tos, kurios tai neigia, bijo irgi. Ir bijoti tikrai yra ko.
Mielos Mamytės, pats gražiausias laikas - kai gimsta vaikai, kai nemiegame su jais naktimis, kai slaugome juos, kai puošiame, kai užsirašome juokingas frazes, kai vedžiojame po parką, kai išsivežame dviračiu tabaluojančius už nugaros, kol dar reikia lydėti į mokyklą, kol matome kasdien bėginėjančius po virtuvę. Metai greitai bėga. Nesąžiningai, begėdiškai. Tikrai taip gražu ir smagu nebus, kai prie scenos uždangos stovėsime pirmoje eilėje, kai ,,Pageidavimų koncertas" sekmadienį linkėjimus siųs ne močiutei. Ir ne mamai... Mums dainuos mūsų kartos ,,šiškauskai" ir ,,mikutavičiai" (apie tėvų namus ir mamos rankas sentimentaliai dainuos).
Noriu Jums padėkoti, kad vieną saulėtą šeštadienį praleidote kartu su manimi ir vaikučiais AK'MENUKŲ studijoje. Mūsų buvo maloniai daug šįkart. Už tą netikėtumą dėkoju labiausiai.
Balerina - darbelis, skirtas abiems - vaikeliui ir Mamytei. Tik labiausiai ,,patyrę'' ,,Ak'menukų" vaikučiai patys vieni susidorojo su užduotimi. Šiaip jau, akcentuodami procesą, o ne rezultatą, pasimėgavome bendro darbo malonumu.
Įnoringa ta balerina: rankos ir kojos, nors gracingos, bet turi būti proporcingos. Elgtis su balerina reikia atsargiai: nei per daug drėgmės, nei per daug sausros. Į bet ką neatremsi, per daug nepaspausi. Ypatinga tema - drabužiai: derinti spalvas, verti karolius.
Mielos, gražios, žavios, geros, veiklios, rūpestingos Mamytės, būkite sveikos ir laimingos! Mėgaukitės kiekviena diena, džiaukitės visomis smulkmenomis, šypsokitės ir toliau skleiskite apie save gėrį, grožį ir šilumą. Ištempkime kaklus ir drąsiai sukimės gyvenimo užduotu ritmu. Gavome pagrindinį vaidmenį nuostabiame spektaklyje, apie kokį net nesvajojome...
Tai mūsų gyvenimo šokis!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą