Paskutinės stovyklavimo dienelės ir nakvynė po žvaigždėmis

Kai tokia graži vasara - patikimai kaitri saulė ir romantiški ir labai šilti vakarai, kokių čia žodžių dar bereikia. Trumpai tariant, ir toliau aiškinomės taisyklingos kalbos detales, nuolat stengėmės tiesiai stovėti, mandagiai sėdėti, elegantiškai eiti, ramiu balsu kalbėti, išklausyti, laikytis tvarkos, kaip tikros būsimos mamos rūpintis savo žaisliukais. Ir smaginomės iš širdies - taškėmės vandeny, šokinėjome per virvute, lenktyniavome, dainavome, vaidinome, persirengusios princesių kostiumais.
Kai žiūriu į žaidžiančias, besišnibždančias, dainuojančias mergaites, į jų per skubėjimą nubalnotus kelius, iš paskos besivejančias kasytės, įdegusius skruostus, prisimenu savo vaikystę.  Tokia keista netikėta forma ji, rodos, sugrįžta: smagu mokyti mergaites dar darželyje išmoktų dainelių.
Rodos, akyse auga tie vaikai. Tik du vasaros mėnesiai prabėgo, o jau reikia naują žymę staktoje brėžti.
Prisimenu, kaip buvo gaila, kai baigdavosi stovyklavimo savaitės. Mano vaikystėje stovyklos buvo su nakvyne, o trukdavo ne savaitę, o dvi ar tris. Ką bekalbėti, kad greitai prabėgo tos smagios kelios dienelės - su lėlėmis, su dainomis, su kalbomis mergaitiškomis temomis (taip susiklostė, kad likome be berniukų).  Gražios smagios dienos, už kurias dėkoju tėveliams, pasitikėjusiems AK'MENUKAIS.
Keletas sustabdytų akimirkų:

Daugiau AK'MENUKŲ nuotraukų yra čia: