Lėlių namų stovykla. Dienoraštis. Pirmoji diena.

Prognozės išsipildė. Vasara nenuvylė - nustojo lyti kaip tik tada, kada reikia.
Ilgų tekstų neprirašysi, linksmybių neišvardinsi - tai ne popieriniai reikalai, tiesiog - vasara, basos kojos, lėlių pilnas kiemas, fantazijos pilnos galvos, serbentais aplipęs krūmas. Vaikystė.
Nors vaikiškos pėdutės labai greitai mina, bet metai gena metus tolyn, o tokia brangi ta kiekviena žaidimo su lėlėmis ir šokdynėmis dienelė! Kol ministeriai dar vasaros atostogų nesutrumpino.
Žaidžame namus - tėčius ir mamas, o taip pat gydytojus, vaistininkus, pardavėjus, policininkus.

Gyvenimas  - kaip žaidimas, o žaidimas - kaip realus gyvenimas. Niekas nenorėjo būti daržininkais - gėlininkais ir virtuvės darbininkais - virėjais. Bet labai daug kas norėjo ,,dirbti" grožio salone. Dar daugiau norėjo lepintis tame ,,salone'' po ąžuolu ant minkštasuolio.
Pirmąją dieną lėlės- vaikai ilgai miegojo pietų ir daug kartų buvo nugabenti ,,seneliams''. ,,Jaunieji tėveliai'' vis turėjo naujų ir naujų reikalų. Ir į zoologijos sodą vaikų nesivedė nė vienas. Tiesa, vaikai  kartais buvo gydomi ir maitinami. Daugiausia ,,tėveliai'' rūpinosi savo pačių pilvukais:)

Iš tiesų  - puikūs AK'MENUKŲ  stovyklautojai! Patys ruošėme daržoves, labai noriai lipdėme kukulius, o taip pat lankėme gyvūnėlius, ir dar ir dar ir dar.

Po pirmosios dienos šis tas liko:

Ryt - antroji diena. Gaminsime baldus... Bet iš pat ryto vykstame morkomis maitinti triušių...