Mažas didelių dinozaurų pasaulis

Prieš milijonus metų Žemėje viešpatavo vaizduotę audrinantys dinozaurai. Apie juos geriausiai žino mokslininkai. Tai kodėl vaikams bent vieną šeštadienį nepavirtus mokslininkais?
Ieškome medžiagos moksliniams tyrimams.
Iš rastų kaulų liekanų sudedame seniai išnykusių milžiniškų dinozaurų griaučius.

Labai netikėtai randame lede įšalusius  kiaušinius. Žinoma, vaikams jauniesiems mokslininkams patiko - tai  tai sukėlė džiaugsmo bangą.

Iš kiaušinių išsirito maži dinozaurai. Bandome nustatyti, kokios tai rūšys - mėsėdžiai ar žolėdžiai. O gal skrajūnai?  

Radome fosilijų (tiksliau, patys jų pasigaminome:)

Mažaisiais dinozauriukais reikia labai rūpintis, ir čia kaip tik fantazija jau pakankamai įsisiūbavo, taigi tiko pačios įvairiausios medžiagos ir priemonės: degtukų dėžutė virto lopšeliu, kiaušinių dėklas - kalnų viršūnėmis. Čia prireikė ir paklotėlių, ir dirbtinio sniego...
Už spalvotus dinozaurus daug kartų didesni ,,mokslininkai'' fantazijos dėka nusikėlė į fantazijų pasaulį: apie ugnikalnius, ledynus, apie meteoritą, kurio reikia saugotis...

Vienas didžiulis dinozauras per parą suėsdavo apie toną lapų ir šakų. Mėsėdžiai dinozaurai pasigaudavo smulkesnių gyvūnų. Gal tie vargšai smulkesni gyvūnai buvo tokie, kaip tie, kurie gyvena Gamtos centro terariumuose? O dinozaurai turbūt buvo kaip daug daug daug kartų padidintas vaikų draugas Samsonas?

Gerai, kad dinozaurai išnyko ne visiškai. Ir kas galėtų pagalvoti, kad iš jų atskilo viena atšaka, kuri liko iki mūsų dienų, ir tai - paukščiai!

Tokios gražios papūgėlės. Jų narvelis primena rojų. Neįtartum, kad labai tolimi jų protėviai - dinozaurai.
Sako, šią savaitę pasikeis oro temperatūra. Stipriai. Bet ne taip stipriai, kad kiltų pavojus išnykti kaip kokiems dinozaurams.
Jei lis, jei negalėsime džiaugtis sniegu ir rogutėmis, tamsų vakarą galima pasižiūrėti filmą.
Spalvinkite vaikų surištą dinozaurų knygą, dainuokite daineles apie mergaitės ir dinozauro draugystę. Leiskite iš kiaušinio išsiritusiems dinozaurams dar kartą užšalti šaldiklyje, kad vėl atitirptų, kad išsiteptų smėlyje, kad galėtų maudytis ežere  - dėžutėje nuo sūrelio, kad eitų miegoti į degtukų dėžutę, kad vaikščiotų vaikų nupieštais takeliais, kad pasislėptų už uolos iš kiaušinio dėklo.

O gal mūsų vaikai kurs animacinius filmus? O gal tyrinės prieš milijoną metų išmirusius gyvūnus?
Juk dinozaurai irgi nebūtų patikėję, kad jų vaikai kažkada taps spalvingais ir aukštai skraidančiais paukščiais?