Paskutiniai rudens žingsniai

Šeštadienis buvo bene paskutinė šių metų rudens diena, labai tinkama ilgiems pasivaikščiojimams: šiek tiek ūkanota, rami, nešalta...   Šalia esantis parkas prisipildė vaikų balsų: ėjome toli, iki pat eglyno, kur ,,Agotos auklėtojos namas. Tos auklėtojos, kur valgyti darželyje verda". Pirmyn - nuo kalniuko - bėgti ,,daug lengviau''.

Buvome taip toli, kad iš ten nesimato ir vartų, pro kuriuos į Gamtos centrą įvažiuojame.  Kas nebuvęs, aplankė gyvūnėlių kapines. Jei nebijote, galite TEN nueiti, bet aplink bus tik medžiai. Apsidairęs Kasperas suabejojo, ar mes kelią namo surasime.  Jam eiti atgal - į kalną - ,,daug lengviau''.

Šiaip jau ėjome ieškoti pušų kankorėžių, iš kurių žadame gražius nykštukus pasigaminti. Kankorėžių radome.  Du pilnus krepšiukus atsinešėme. Tik vienas krepšiukas kažkur dingo. Jei kas matėte, praneškite -išgelbėsime krepšiuką nuo pasimetimo ir turėsime kankorėžių.

 Kirpome eglutes, klijavome sagutes:)
Kas rašyti nemoka, kitoje pusėje galės nupiešti savo svajonę ir norą - Kalėdų Senelis gi turi sužinoti, kokios dovanos laukia maža širdelė. Pažiūrės tą atviruką ir sužinos. Tai ir bus laiškas.

O vaikai - tokie geri visus metus buvo! Mandagūs, draugiški, tvarkingi, linksmi. Ir labai dainingi! Tuk,  širdele, tuk tuk...- dainavome gal trisdešimt kartų, nes visoms mergaitėms taaaaaaaaaaip patinka.  Žadėjome ,,kitą kartą'' dainuoti, ir dainavom. Ir dar dainuosime!

Džiaugėmės dviem gimtadieniais - su karūnomis- su rožine ir su geltona . Ir dar karūnų bus. Jau kitą šeštadienį.
Vėl imsimės darbelių su kalendoriais - pažymėsime svarbias ateinančių metų dienas.

Liko nebaigtų darbų, dainų nesudainuotų ir ... du palikti megztukai liko. Ateikite kitą šeštadienį.
Iki susitikimo paskutinę rudens dieną!