Paskutiniai rudens žingsniai

Šeštadienis buvo bene paskutinė šių metų rudens diena, labai tinkama ilgiems pasivaikščiojimams: šiek tiek ūkanota, rami, nešalta...   Šalia esantis parkas prisipildė vaikų balsų: ėjome toli, iki pat eglyno, kur ,,Agotos auklėtojos namas. Tos auklėtojos, kur valgyti darželyje verda". Pirmyn - nuo kalniuko - bėgti ,,daug lengviau''.

Buvome taip toli, kad iš ten nesimato ir vartų, pro kuriuos į Gamtos centrą įvažiuojame.  Kas nebuvęs, aplankė gyvūnėlių kapines. Jei nebijote, galite TEN nueiti, bet aplink bus tik medžiai. Apsidairęs Kasperas suabejojo, ar mes kelią namo surasime.  Jam eiti atgal - į kalną - ,,daug lengviau''.

Šiaip jau ėjome ieškoti pušų kankorėžių, iš kurių žadame gražius nykštukus pasigaminti. Kankorėžių radome.  Du pilnus krepšiukus atsinešėme. Tik vienas krepšiukas kažkur dingo. Jei kas matėte, praneškite -išgelbėsime krepšiuką nuo pasimetimo ir turėsime kankorėžių.

 Kirpome eglutes, klijavome sagutes:)
Kas rašyti nemoka, kitoje pusėje galės nupiešti savo svajonę ir norą - Kalėdų Senelis gi turi sužinoti, kokios dovanos laukia maža širdelė. Pažiūrės tą atviruką ir sužinos. Tai ir bus laiškas.

O vaikai - tokie geri visus metus buvo! Mandagūs, draugiški, tvarkingi, linksmi. Ir labai dainingi! Tuk,  širdele, tuk tuk...- dainavome gal trisdešimt kartų, nes visoms mergaitėms taaaaaaaaaaip patinka.  Žadėjome ,,kitą kartą'' dainuoti, ir dainavom. Ir dar dainuosime!

Džiaugėmės dviem gimtadieniais - su karūnomis- su rožine ir su geltona . Ir dar karūnų bus. Jau kitą šeštadienį.
Vėl imsimės darbelių su kalendoriais - pažymėsime svarbias ateinančių metų dienas.

Liko nebaigtų darbų, dainų nesudainuotų ir ... du palikti megztukai liko. Ateikite kitą šeštadienį.
Iki susitikimo paskutinę rudens dieną!    

Apie velniukus, raganas ir moliūgus

Tik spėk sukinėti laikrodį: tai vasara, tai ir vėl, žiūrėk, įvedamas žiemos laikas.
Net gamta nespėja. Kur matyta, kad spalio paskutinę dieną dar taip smagiai sau vaikštinėtum paskui žoliapjovę! Dienos saulėtos, geltoni sausi lapai auksu ant žolės sukritę... Semti tą rudenį į maišus - tikras smagumėlis.
Moliūgų metas. Man labiausiai patinka sriuba, kurią siūlo MANO VIRTUVĖ.
Bet didžioji dalis moliūgų mano virtuvėje sukišama į mažus stiklainius kartu su apelsinais ir citrina.  Pasitaikius progai, būtinai pavaišinsiu:)
Neabejoju, kad šiuo metu Jūsų namuose ne vieną vakarą kvepia moliūgo pyragais. O kad taip tais moliūgų įspūdžiais ir vėl pasidalinus!
Siūlau susitikti ryt, spalio 31 dieną, kaip kasmet ,,moliūgėlio dieną" Gamtininkų parke po darbų - 17.30 val.
Velniukai ir raganaitės smagiai pasiaus tarp medžių. Nesušalsime. Jei atsinešime žibintuvėlių, gal pagaliau ir iki gyvūnėlių kapelių tamsiu mišku visu smagiu būriu nutipensime. Kad būtų baisiau.Vaikams tikrai labai patiks!
Nedrąsiems siūlau nieko nebijoti:) 

Jei nelabai daug pavyko nuveikti su vaikais per rudens atostogas, būtinai ateikite - pažaisime kartu. Išgersime atsineštinės arbatos.
Kai trūksta motyvacijos, visada padeda mintis, kad vaikystė šoliuoja arklio Dominyko žingsniais. Vaikai greitai užaugs ir į vakarėlius dums vieni.  Tiek trumpai juos galime už rankos laikyti ir džiaugtis kiekviena jų emocija...
Ir šiaip. Yra smagi proga kaimyniškai susitikti. Ateikite!