Sniego burbulai

Tokia nebalta ir nešalta žiema ir vėl mums pasitaikė. Neblogai - oras toks ,,minkštas'', nepiktas. Tiesa, toks minkštas, kad batai klimpsta iki kulniukų, ypač modernaus mūsų Vilniaus kaimiškame rajone, Pavilniu pavadintame. Su bateliais per tas balas nepristraksėsi, o va, su dulkių siurbliu - privalai. Tą pilką žiemą reikia kažkaip kišti į siurblio maišus...
Kadangi iš senovės žinome, kad žiemos vaizdeliams būdingas sniegas, tenka bent kiek sniego pasigaminti patiems (ne Liepkalnis, latviai ledo patrankų mums neatveš): imame žirkles ir patys gaminame blizgantį sniegą, kuris tuoj tuoj byrės ant mašinų, žmonių ir varlių...

Jau byra:

Labai gražūs nedideli šventiniai sniego miesteliai jau pagaminti.

Labai jaudinomės, kaip pavyks, kaip tie gyvi padarai toje sniego pūgoje laikysis. Laikosi:)

Galvoju, net mamoms tiktų toks darbelis. Juk kiekvienos mamos širdelėje yra ta maža mergaitė iš vaikystės... Stovėtų sau toks pačios pagamintas burbulas. Šluostydama dulkes mama tikrai tą sniegą vis pakratytų:)
Aš tikiuosi, kad Jūs visi nusiraminę po metų darbų. Kas buvo - pražuvo. Gražios Švenčių dienos stovi prie Jūsų namų durų. Vaikai padovanos mažus angeliukus, kad saugotų Jūsų mintis ir emocijas ateinančiais metais. Išlikime ramūs, kas benutiktų.
Dėkodama už draugystę, labai labai vertindama mūsų kartu praleidžiamas valandas, šiltai apkabinu Jus visus, linkėdama sveikatos. Viskuo kitu galime kaimyniškai dalintis.  

   

stebuklinga Kalėdų kepurė

Šių metų skaitliukai skaičiuoja paskutinius medinius karoliukus... Atsimenate tokius medinius skaitliukus? Va, mūsų vaikai jau nežinos medinių skaitliukų.  Ir pats žodis SKAITLIUKAI jiems nereiškia nei gamyklos Vilniuje (kaip kad mūsų tėvų kartai), nei skaitliukų. Tokio žodžio vaikams nėra ir nereikia.
Vakar pirmą kartą istorijoje plastmasinis  žmogus - robotas su kompiuteriu galvoje buvo registruotas kaip lėktuvo keleivis. Žinios pranešė, kad jo burnoje įstatyta mėlyna lemputė. Kažkodėl...
Mūsų vaikų robotų egzistavimas nestebina. Lemputės ir mygtukai jų nestebina ir negąsdina.
O mes prieš Kalėdas tampame visgi daugiau sentimentalūs, prisimename rankų darbo kalėdaičius, močiutės keptus pyragus, mamos siūtą zuikio kostiumą (tada MAXIMA ir  Kinija dar nebuvo arčiausiai mūsų). Taip tuos skaitliukus prisiminiau, nes man patinka, kad mano dienas skaičiuoja ne kompiuteris (pvz., iš VMI arba banko), o apsitrynę mediniai skaitliukai...
Šiemet liko karoliukų - dvylika šviesių ir du juodi.
Tie juodi - tai paskutinėmis prieššventinėmis dienomis  užsikimšusios Vilniaus gatvės, eilės prie kasų MAXIMOJ, paskutinę metų dieną lietuviškais litais užstrigę kompiuteriai, kelios dovanos, kurių nespėjau parūpinti...
Visos kitos šiemet likusios dienos - šviesios. Labai šviesios! Namai papuošti, išlygintos gražiausios staltiesės laukia brangiausių žmonių prie Kūčių stalo. Lauke nešalta. Vaikai ir tėvai sveiki.

Dar kartą susitiksime su vaikais AK'MENUKŲ studijoje. Jie taip noriai vaidina!
Nesunkiai įspėsite, kokią pasaką praėjusį kartą dar ir dar kartą ,,sukome'':

Suvalgėme du didelius kalėdinius meduolinius briedžius, po ,,kumpį'' draugiškai pasidalinę.

Gaminome kepurę. Nedidelę...  Tinka jūrų kiaulytei (atrodo, jūroje  - irgi Kalėdos).

Bet ir po maža kepure gali slėptis dideli stebuklai.
Po Jūsų gražiąja Kalėdų egle Kūčių naktį atsiras dovanos vaikams. Tikrai!
Kitais metais išsipildys Jūsų gražiausios svajonės. Tikrai!
Mediniai skaitliukai skaičiuos ir skaičiuos ir skaičiuos tik TAIKIAS dienas - liks tik šviesūs skaitliukų karoliai... TIKRAI!

 Abra kadabra: po Kalėdų kepure slepiasi TAIKA - vaikams žemėje ir kiaulytėms jūroje...

  

Kalėdinis atvirukas

Šiais metais, minėdami 300-ąjį gimimo jubiliejų, dažnai kalbėjome apie Kristijoną Donelaitį ir girdėjome ištraukas iš ,,Metų''. Man atrodo, kad mokykloje per anksti mus vertė  skaityti tą kūrinį, tuo  ilgam atbaidydami nuo turiningo, sąmojingo teksto. Kada įvyksta lūžis, kai nustojama gėrėtis poezija? Štai mažyliai su didžiausiu entuziazmu  deklamuoja eilėraščius, noriai klauso draugų.
Jiems reikia eilėraščių!
Donelaičio paskaitėme tik po kelias eilutes, tik Jo vardą prisiminti pratinomės. Daugiau dėmesio skyrėme tekstams, kurie mums šiuo metu ,,kaip tik'': apie grybus, kiškius, apie žiemą vaikams suprantamomis metaforomis ir negudriomis intonacijomis. Žavu. Net tie, kurie nežinojo, ką deklamuoti, išeiti ,,į sceną'' norėjo.

Tekstų mokymasis - labai naudingas. Vaikai įsimena poetinius žodžių junginius, tai lavina vaizduotę, turtina kalbą, treniruoja atmintį.   Be to, anksti išmokti tekstai išlieka ilgam, sentimentaliai lydi visą gyvenimą kaip gražūs vaikystės paveikslėliai.

Bažnytinio paveldo muziejuje kaip tik šiuo metu eksponuojama ,,abrozdėlių''kolekcija - rinkinys, primenantis vaikystę. Ne visur su AK'MENUKAIS galime nukakti, bet bent pasikalbėti apie tai - visada!
Kalėdinius atvirukus gaminome patys. Žinoma, labai sentimentalius ir gražius: puoštus baltom snaigėm, baltom fėjom, raudonais briliantais.
Didžioji dalis vaikų tuos atvirukus, kur po negudriomis popierinėmis eglutėmis pusę širdies paliko, namo nešėsi užantyje: kad tėvai nepamatytų. Žada tėvelius Kalėdų dieną nustebinti. Aras prikarpė dvi saujas baltų popierinių fėjų ir mažuose delniukuose saugojo tą turtą, gailėdamas net ant atviruko tą grožį klijuoti: MAMAI NAMO NEŠ.    Mano kaltė, kad tas fėjas pamiršau vaikui įduoti, gailėjausi visą savaitgalį, tikėdamasi, kad jis apie fėjas namie neprisimins.

Taigi, labai reikia, kad vaikiški paveiksliukai Jūsų akyse atgytų tą rytą, kai vaikų pagamintus atvirukus gausite dovanų. Kad klijais išteptos baltos popierinės eglutės pakviptų mišku, kad mažos snaigės tirptų Jūsų delnuose, kad raudoni blizgučiai džiugintų kaip vaikystėje, kad iš atidarytos erdvinės atvirutės pasklistų katarinkos melodija, primenanti močiutės laikų karuselę...
Tikiuosi, kad nuo vienos vaikiškos atvirutės bent akimirkai namus gali užlieti šiluma - tiek daug pastangų įdėta.  
Ir stebuklas įvyks...
 

TORES LESYKLĖLĖS

Didžiausią džiaugsmą galime suteikti mes patys vienas kitam. Paprastą dieną galime paversti daug gražesne, gyvendami veidu vienas į kitą, brangindami ir puoselėdami kaiminystę. Gražiame Pavilnio slėnyje darniai įsitaisęs ir pavilniškių jau pamėgtas TORES BRAVORAS palaiko mūsų kaimyniškos bendruomenės kūrimo iniciatyvas. Šiandien su visa AK'MENUKŲ mokyklėlė TORES patalpose praleidome šeštadienio pusdienį.
Labai graži patalpa: su įspūdingais paveikslais, jaukią šviesą skleidžiančiais šviestuvais, su muzika, su vaizdu į apsnigtą ir saulės nušviestą mišką...   TORES darbuotojai vaišino arbata... Toks grožis ir gerumas, kad, rodos, taip ir jauti kalėdinio laikotarpio artumą. Per šventę daugiau galvojame apie artimą savo: galvojame apie dovanas tėvams ir vaikams, apie maltiečių dalinamą sriubą ir apie kitą MAŽUTĖLĮ - apie paukštį, likusį žiemoti gimtinėje.
Prakedenome teatrinių drabužių skrynią. Bandėme vaidinti princeses, triušius, moliūgus ir muses.

Dainavome ir valgėme su meile keptus sausainius.

Pavilnių regioninio parko darbuotojai mūsų vaikučiams paruošė įdomią edukacinę programėlę apie paukštelius. O jūs žinote, kaip atskirti zylę mergaitę nuo zylės mergaitės? Turbūt nežinote, jei negirdėjote, ką vaikams pasakojo ornitologas Gediminas Petkus.  Galėjome paukščių balsų pasiklausyti, paukščių žiedus rankoje palaikyti. Ir lesyklėlę savo rankomis pasigaminti!
Pavilnių regioninio parko darbuotojams vadovaujant, tėveliams padedant, pavyko net po dvi skirtingas lesyklėles kiekvienam sukurpti. Svarbu, kad šaltą dieną nepamirštumėme į jas trupinėlių įberti.

Vaikams ypač smagu, kai bendros veiklos imasi ir suaugę: tėtis, mokytojas, kaimynas.

Štai taip mokėmės globoti paukštelius restorane TORES BRAVORAS, kur mus maloniai sutiko gražios ir mielos Ieva ir Justina.  Ne tik arbata vaišino, bet ir ant kelių palaikė, priglaudė, padėjo klijuoti, kirpti... Norime draugauti su jomis. O TORES BRAVORAS siūlo savaitgaliais ateiti šeimyninių pietų. Pro langus matysite apsnigtus medžius, o juose lengvai supuosis lesyklėlės. Gal pavyks pamatyti žvirblį, zylę, genį, meletą,sniegeną, kėkštą ar kryžiasnapį...





      

PIRMAS SNIEGAS

Pirmas sniegas, baltas sniegas
krenta iš dangaus.
Kas iš džiaugsmo to apsvaigęs
kiek pašalt negaus?

Ar vis dar prisimenate tą Juliaus Janonio eilėraštį? Kasmet džiaugiamės pirmuoju sniegu lyg šimtą metų jo būtume laukę. Jausmas toks pat tikras, lyg truputį vaikiškas. Ypač, kai žiema ateina taip atsargiai, švelniai.
AK'MENUKŲ vaikučiai smagiai tipeno po apsnigtą parką. Žaidėme gaudynių, o didžiausias juokas - ant pažliugusių lapų paslydusi ir į sniegą nukritusi DALIA. Visu ūgiu ir svoriu - keberiokšt! Sakau, kad vaikystė toli nenubėga. Grįžta.
Šiltoje klasėje bandėme įveikti modeliną: mažą dailų paukštelį nulipdyti ne kiekvienam iš karto pavyko. Bet kantriai lipdė visi. Vėrėme karoliukus (tai ir pirščiukų miklinimas, ir kantrybės bandymas), puošėme plunksnelėmis.

Neužteko laiko pasakai.
Ir Balio Dvariono  ŽIEMOS ETIUDAI liko kitam šeštadieniui.
Žiema tik prasideda, taigi jos etiudams laiko dar turime.
Mažoji Smiltelė labai mėgsta lašišą. Kai ji man tai labai atsargiai ir taktiškai pasakė, supratau, kad laikas nusipurtyti plunksnas. Elzė nufotografavo:

Lašiša buvo labai skani. Ačiū Rapolės mamai.

Liko tik vienas žaismingas prašymas; jei iki kito savaitgalio nulipdysite Sniego Senį, pasidalinkite nuotraukyte AK'MENUKŲ puslapyje   https://www.facebook.com/studija.ak.menukai.
Pasidžiaugsime kartu!

KOMPOTAS

Ruduo šiemet mus lepina - ilgas, švelnus ir gražus. Kol žiemos nėra, tai ir rudeniniai darbeliai vis nesibaigia.
Šįkart kalbėjome, kaip vaisius kuo ilgiau išlaikyti. Nelengva! Vaikai žino, kad jiems netinka nei šiluma nei šaltis. Nusprendėme, kad obuoliams labiausiai tinkama temperatūra yra garaže. Tai vaikų patirtis!  Dar galima virti obuolienę ar uogienę, bet mes šįkart gaminome  vaisių kompotą. Patys kirpome, piešėme, klijavome, o tada pjaustėme obuolius tikrais peiliais su TOOOOOOKIO dydžio malonumu. Beje, pačių supjaustyti obuoliai - ypatingo skonio.

Pilnas sodas obuolių,
Ir mažų, ir didelių,
O sode tarp obelaičių
Daug berniukų ir mergaičių
Kaip auksinių obuolių -
Ir mažų, ir didelių. (...)

Obuolių pilna pintinė,
O dainų pilna krūtinė.
Uždainuosime žvaliai:
Obuoliukai, obuoliai  (Just.Marcinkevičius)

Tikrai daug šiandien dainavome - apie kiekvieną miško žvėrelį, apie įvairius naminius gyvūnus. Lyg ir jauti, kad Adventas artėja. Tie ilgi vakarai su arbata ir rankdarbiais, tas buvimas kartu prie žvakės be skubėjimo...
Labai smagu vaikams skaityti knygą. Jie tuoj pat vaizduotėje kuria knygos pasaulį, klausinėja, nori piešti, fantazuoja. Noriai vaidina. Improvizuodami pasidalinome vaidmenimis: Katinėlis, Gaidelis, Lapė su mažais vaikeliais. Tautosaka -ypač dėkinga medžiaga rišlios kalbos ugdymui: gausu mažybinių žodžių, pakartojimų, vaizdingų epitetų.

Kitą kartą būtinai vėl vaidinsime pasaką! Iki pat Kalėdų, kad tas gražus laukimo laikotarpis būtų dar žaismingesnis.

Linksmieji sumuštiniai ir kiti naudingi pratimai

Smulkiosios motorikos įtaka vaiko brandumui

Nepakankamai išlavinti smulkieji raumenys, jutimo sistemos, erdvės ir krypties suvokimas gali būti kliūtis sėkmingai išmokti skaityti ir rašyti. Todėl vaikų bendrosios ir smulkiosios motorikos ugdymas yra viena svarbiausių brandumo mokyklai dalių.

Smegenyse formuojasi sritys, atsakingos už galūnių valdymą, skonio jutimą, klausą, regą, kalbos suvokimą ir t. t. Kuo įvairesnė vaiko patirtis, tuo daugiau jungčių užsimezga, kuo intensyvesni veiksmai – tuo jungtys stipresnės ir fizinė, pažintinė bei emocinė žmogaus branda kokybiškesnė.  Neuroninių jungčių tinklo zonos, glaudžiai susijusios tarpusavyje,  nėra stabilios. Jos nuolat kinta bręsdamos ir gali būti sąmoningai stimuliuojamos.

Motorinėje ir jutiminėje smegenų žievės srityje žmogaus įvairios kūno dalys turi savo zonas: aukščiausiai vingiuose išsidėsto kojos, žemiau – liemens, dar žemiau – kaklo ir galvos motorinės ir jutiminės sritys. Didžiausius plotus užima galva (ypač lūpos, liežuvis) ir plaštaka (ypač pirštai). Intensyvūs pirštų judesiai netiesiogiai aktyvina kalbinę motoriką. Dar daugiau,  judesius valdančios smegenų žievės sritys ypač aktyvios pirmąjį gyvenimo penkmetį, o jautriausias laikotarpis, kai smegenyse formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys yra pirmieji penkeri gyvenimo metai.

Kai kurie autoriai (M. Kolcova, 1989) teigia, kad vaikas pradeda kalbėti tada, kai smulkioji motorika pasiekia atitinkamą išsivystymo lygį. Atlikti tyrimai patvirtina, kad apribojus vaiko judėjimą, net ir intensyvi kalbinė stimuliacija nėra pakankama kalbos plėtrai. Taigi aktyvus judėjimas, intensyvi pirštų veikla padeda lavėti kalbiniams gebėjimams.

Šiais smegenų žievės raidos ypatumais sėkmingai naudojasi pedagogai. Ugdymo programose daug dėmesio skirta fizinių gebėjimų lavinimui. Ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklose kasdienatliekami smulkiųjų judesių tobulinimo pratimai. 

Veikla, tobulinanti smulkiuosius raumenis ir stimuliuojanti smegenų brandą: Žaislų dėliojimas, statymas, smulkių detalių rinkimas, lapų vertimas, piešimo įrankio laikymas, piešimas, naudojimasis šaukštu, puodelio laikymas, piešimas, karpymas, karoliukų vėrimas, konstravimas, dėlionių rinkimas, sagų segimas, užtrauktuko traukimas, batraiščių varstymas, įvairių įrankių naudojimas, žaidimai su kamuoliu.

Nepakankamai išlavinti smulkieji raumenys, jutimo sistemos, erdvės ir krypties suvokimas gali būti kliūtis sėkmingai išmokti skaityti ir rašyti. Todėl vaikų bendrosios ir smulkiosios motorikos ugdymas yra viena svarbiausių brandumo mokyklai dalių. Galima padėti vaikams bręsti ir ugdytis, pasiūlant smagių ir įdomių žaidimų, o bendra veikla su tėveliais ir globėjais padės įveikti stresus, valdyti emocijas ir skatins socialinę vaiko brandą.

Šaltinis: www.ikimokyklinis.lt