Žinau, nes namo pirmas vaikelis gimė būtent vasarį.
Vasario pirmą dieną oficialiai gimė studija ir AK'MENUKAI, į žvalgytuves šeštadienio rytą sukvietusi vaikučius ir tėvelius. Susipažinome, pasikalbėjome jaukiose ir šiltose neformaliojo ugdymo centro Gamtos skyriaus patalpose.
Pabandėme drauge padainuoti, ėmėmės pirmųjų darbelių: sveikinome čia prieš keletą dienų gimusius ėriukus, iš pačios natūraliausios vilnos (ką tik nuo avies:) klijavome avytės portretą, galvojome naujagimiams vardus.
Kitą užsiėmimą daugiau sužinosime, kaip laikosi mažieji ėriukai. manau, kad vaikučiai nekantrauja mažylius pamatyti.
Mane ypač maloniai nustebino mažiausieji - gražus būrelis keturmečių - penkiamečių mergaičių: o jau pasitempusios, sušukuotos, o jau išmokintos: ir raidelių, ir skaičiukų... Ir mandagios, ir žvitrios: akys tik blizga... Ką jau bekalbėti apie dar mažesnes: trejų metų Agotėlė rašo raides kaip kokia pradinukė, tai dažnai ir pamirštame, kad pagal amžių ji - dar visai zylutė:)
Mažiausia mokinukė - Justina (2,5m) - labai mėlynom akytėm - tik galvytė iš po stalo kyšo, o kirpo avytės ausytes, klijavo vilną, o paskui grojo ir šoko, į tėvelius neatsisukdama.
Tikiuosi, kad ateinantį šeštadienį ateis dar daugiau šeštadieninės mokyklėlės lankytojų. Žiūrėk, tuoj turėsime pilnas dvi grupes. Nėra ko slėpti - džiaugiuosi tuo.
Belieka tikėtis, kad mažieji ėriukai, o su jais ir mūsų studija netruks sutvirtėti, su pasitikėjimu atsirems kojomis į žemę, o rudenį jau visai užtikrintai risnos po Pavilnio lankas.
Ateinantį šeštadienį kalbėsime apie Užgavėnes. Kviečiame į būrį!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą