ARKLIUKAI

Toks gražus ruduo...
Ir tokia dar šilta saulė, apsukanti galvą: norisi nusivilkti paskutinį plona megztuką ir ristis nuo kalno. Megztukų nenusivilkome, bet pirštinės ir kepurės greitai išsislapstė po kišenes. AK'MENUKAI keliavo auksinėmis Pavilnio gatvėmis: pro mokyklą, pro paštą ir pro bažnyčią, pro Tado ir Elgos namus - iki Tuputiškių serpantino, o toliau - iki RAITIJOS arkliukų.
Parke matėme voverytę, už tvorų - daug gerų ir piktų šunų ir , žinoma, daug į tigrus panašių katinų.
- Aš negaliu glostyti kačių. Man nuo jų alergija. - Čia viena ,,keliautoja'' mediciniškai apsišvietusi ir žino, kas jai pavojinga. Ji negali gaudyti Pavilnio kačių.  Kiti sušilę skuodžia paskui rainąją.
- Tadai, visgi užsimauk kepurę: ruduo, ir nėra taip karšta,- prašo AK'MENUKŲ mokytoja.
- Man viskas gerai, nėra jokios alergijos! Nereikia man kepurės, - Tadas irgi medicinos srityje ,,ne pėsčias":)
Gudrus šuniukas, vardu Biškis, alergijos nesukelia niekam.  Jis - tvartelio šeimininkas - pasitinka vaikus pirmas.

Šįkart gardelių nevalėme, kaip kokie ,,žmonių" herojai tiesiai į paruoštą balną buveme įkelti ir pajodinti. Tiesa, simboliškai pašukavome žirgų šonus, kad jau ne visai kaip iš ,,žmonių" gyvenimo būtų...

Vaikams patiko dvi ožkelės, kurių viena duoda puslitrį pieno per dieną: čia pat tvarte šyvoji ožkelė buvi pamelžta, o šiltas pienelis supiltas į elegantišką stiklinę.

Net ožkelės ,,burbuliukai'' - lyg tikras pokštas. Miesto vaikas, ožkos ,,burbuliukų'' nematęs, sunkiai gali patikėti, kad čia ne šokoladiniai saldainiai, taigi slapta dar bando pagaliuku pajudinti, kad įsitikintų:). Ak, tas gyvenimo pažinimas iš tvartelio pusės!
Baltoji ožkelė greitai turės mažylių, taigi AK'MENUKAI  žada eiti į lankytuves.

Na, o kol kas...  Kiekvienas galėjo pajoti, tikrą jojiko šalmą ant galvos užsivožęs. Ir dargi lietuvišku žemaituku!

Supynės, arkliukai, romantiška rudens šiluma, gera nuotaika... Užsikūrėme laužą ir kepėme dešreles.

Buvo ir kitų vaišių, pvz., arbata iš termoso ir galimybė savarankiškai ją įsipilti, nebijant staltiesės aplieti.
Kai pasaulis taip greitai sukasi netikrų šypsenų ir reklaminių vaizdų karuselėje, praleisti pusdienį su vaikais, ožiais ir arkliais - tikra palaima.
Ši diena buvo ypatingai smagi. Tikiuosi, visiems iki vieno AK'MENUKŲ vaikams - taip pat.
 Ačiū mielai arkliukų ,,mamai'' Kotrynai, jos pagalbininkei jaunajai skautei, švelniosioms AK'MENUKŲ pedagogėms...