Kad žibutės nenužydėtų. Kad vaikystės prisiminimai atsispindėtų mūsų vaikų žingsneliuose ir žodeliuose.
Jie, kaip ir mes kažkada, tebemėgsta lipdyti. Lipdėme iš molio. Kai kas netilpo ,,temos'' rėmuose, nes vaikiška fantazija nešė savais takeliais. Tikimės, kad darbeliai gražiai išdžius ir sėkmingai išdegs karštoje molio krosnyje. Dėl artėjančios Mamos dienos negalime išduoti visų paslapčių.
Po žiemos sutvarkėme gėlyną: nurinkome eglišakius ir purenome žemę. Vaikams sekėsi geriau nei galėjome tikėtis. Užteko ir darbo įrankių, ir noro dalintis, noro dirbti, kantrybės užteko.
Ir dar liko jėgų bėgti parko takeliu iki skruzdėlyno, rinkti žibutes ir kankorėžius. Su būriu draugu viskas daug smagiau.
O tada - viską papasakoti Mamytei!
Daugiau nuotraukėlių rasite čia.
Mūsų vaikai irgi dainuoja mūsų vaikystės daineles:
Žibuoklėm pražydo šilelio šilelio šlaitai,
Tau, mano Mamyte, pirmieji pirmieji žiedai...
O žibuoklėmis pražydę šlaitai šiemet ir vėl, kaip kasmet, sentimentais papuošia pavasario dienas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą