Žibintas - vilties ir šilumos simbolis

Lapkričio  11 diena - šv.Martynas - paskutinė rudens šventė. Po šv.Martyno nelieka lapų ant medžių, ,,tik velniai laužo vantas'', t.y., tik vėjai blaškosi plikose medžių šakose.
Nuo seno šią dieną spėjami orai: jei šv.Martyno diena šilta, žiema bus šalta. ,,Jei per š.Martyną žąsis ant vandens, Kalėdos bus ant ledo''. Tai jei trečiadienį lis, tikėtina, kad artėjančios Kalėdos bus baltos ir gražios...
Šv. Martyno dieną tradiciškai buvo kepama žąsis. Galėtume ir mes, laikydamiesi tradicijų, žąsį šv.Martyno vakarienei paruošti.
Tiesa, jei trečiadienį lis, negalėsime  su AK'MENUKŲ vaikučiais keliauti į Getės instituto  (Goethe Institut) organizuojamą renginį - vaikų eitynes su žibintais. Visgi gal kam pavyks valandą anksčiau ištrūkti iš kontoros, apgaubti savo mažylį apsiaustu (kaip koks šv.Martynas!) ir nuvežti į šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo dominikonų bažnyčios kiemą. Su žibintuvėliu... Kad įžiebtumėme širdyje viltį ir šilumą.
Vaikai gamino žibintus su įkvėpimu. Bent kartą juos uždekite - dar geriau pamatysite, kokius dailius paveikslėlius suklijavo maži piršteliai.

Mokyklėlėje stengiamės puoselėti liaudiškas tradicijas ir tautosaką. Dainavome linksmą dainą, kaip ponas piemenėliui davė vištelę, kuri kiaušinėlius deda, iš tų kiaušinėlių vaikus veda - ,,gražučius, mažučius, geltonus''...
Belieka kaskart stebėtis, gėrėtis(!) ir mokytis iš vaikų - kaip jie džiaugiasi galėdami glostyti asiliuką, maitindami  gaidelį paskutiniais garšvos lapeliais. Tą patį asiliuką, tą patį baltą ponį, tą patį povą ir tą patį gaidį!

Stengiamės dėmesį dalinti įvairiems gyvūnams, aptarti ir pasimokyti, kaip juos auginti, kuo maitinti: kartais lankome triušius, pelytes, šinšilas, kartais daugiau laiko praleidžiame su poniais. Mėgstame koncertuoti papūgai.
Vaikams daug emocijų sukelia ir prijaukintas balandis, gyvenantis su asiliukais, ir pro šalį gudriai prasėlinantis katinas.
Ak, geri mūsų šeštadieniniai ,,namai'' Gamtos centre! Draugaujame su visais darbuotojais, kurie mielai atidaro tvartelių duris, praveria narvelius, kurie užrakinti įprastiems lankytojams.
Mes gyvūnams ir paukščiams po dainą padainuojame: apie gandrą, apie oželį, apie asilą, kuris su gegute susiginčijo, ,,kuris gražesnę dainą užtrauks gaida smagia..."
Toks paprastas santykis su liaudiška daina ir gamta sušildo širdelę, lyg šv. Martyno žibintas... 

.Vilnius - Panama - Vilnius. Rudens atostogos su AK'MENUKAIS

- Kai nežinai kelio,- pareiškė Meškiukas,- pirmiausia reikia rodyklės.
Tad iš dėžės jis padirbo rodyklę.

Rudens atostogoms šiemet pasirinkome kultūrinę kryptį. Iš tikrųjų lepinomės: ne tik neįprastai šiltos, saulėtos ir romantiškos dienos, bet galimybių prisodrinta kultūrinė Vilniaus atmosfera, galimybės, kurios yra čia pat, bet skubėdami jų nepastebime arba atidėliojame.

O mes nebuvome nuėję niekur toliau, tik iki lauko galo,- pasakė kiškis.- Tas laukas ligi šiolei ir buvo mūsų svajonių šalis, nes ten auga javai, kuriais mes mintame. Bet nuo šios dienos mūsų svajonių šalis bus Panama. O, Panama labai graži, ar ne, ežiuk?

Vilnius - jaukus, saugus, nedidelis, bet ir ne mažas, kunkuliuojantis renginiais - moderniais ir netikėtais, viliojančiais, o taip pat traukiantis į istoriją saugančius muziejus, galerijas ir teatrus - su jau pripažintais vardais, neištrinamais kultūros faktais.
Braidėme senamiesčio gatvėmis (kiek leido neįpratusios daug vaikščioti šių dienų pradinuko kojelės), įeidami ir išeidami pro senuosius miesto vartus, gėrėdamiesi Vilniaus kalvomis, paminklais ir bažnyčiomis.
Pasibeldėme į Teatro, muzikos ir kino muziejaus duris (šiuose rūmuose kažkada buvo ir teatras, ir vaistinė...), suradome puikią edukacinę erdvę, nuoširdžius darbuotojus, sužinojome apie lietuvių liaudies instrumentus, dovanų parsinešėme linksmą liaudies dainą...

...Netrukus jie sutiko du žmones – kiškį ir ežį, kurie gabeno į namus savo derlių. 
- Užeikite pas mus,- pakvietė šiedu,- galėsite pernakvoti. Mes visuomet džiaugiamės svečiais, jie vis papasakoja ką nors nauja.

Meškiukas ir Tigriukas įsitaisė ant jaukios sofos.
- Tokia sofa – geriausias dalykas pasaulyje,- nusprendė Tigriukas.- Panamoje mes irgi nusipirksime tokią sofą, tuomet tikrai turėsime visa, ko širdis geidžia. Ar ne?
- Taip,- pritarė jam Meškiukas.

Didelės ir mažos LĖLĖS teatro lėlės, gyvenančios muziejuje, taip pat džiaugėsi vaikų apsilankymų. Ruduo - prisiminimų ir romantikos laikas.

Paskui jie pamatė senį lapiną, kuris kaip tik ruošėsi švęsti savo gimtadienį su žąsim. 
- Kur čia kelias į Panamą? – paklausė Meškiukas.

Ypač svarbu mums buvo aplankyti Rasas. Tikiuosi, kad vaikai atsimins bent kelias svarbias pavardes, kad jų širdyse liks savo rankelėmis uždegtos atminties žvakelės šviesa. Kopėme atminties kalneliais, ieškojome siaurų pažinimo takelių - atsargiai, pagarbiai...

Kitame krante jie patraukė paupiu, ir Meškiukas tarė:
- Gali ramiai žingsniuoti man iš paskos, aš žinau kelią.
- Tada mums niekas nebaisu,- pasakė Tigriukas.
Juk gerą eiti šalia to, kas žino kelią, tiesa?

Nacionalinė dailės galerija - kitokios erdvės: modernu, erdvu - į viršų ir į požemius - tiek daug mums parodė menotyrininkas Povilas. Svetingai sutikti, vaikai atsipalaidavo (jaunoji karta modernioje galerijoje!), kūrė skulptūras ir vaikiškus paveikslus. Laikas prabėgo nepastebimai.

— Kaip mums gera,— sakydavo Tigriukas, 
— turime visa, ko tik širdis trokšta. Ir nieko nesibijome. Mes gi tikri stipruoliai. 
Tiesa, Meški? — Taip,— pritardavo jam Meškiukas.— Aš stiprus kaip meška, o tu stiprus kaip tigras.Ko daugiau norėti?       

Jaučio trobelė

Jūs juk žinote, kaip jautis trobelę statė?
Jei pamiršote tą pasaką, vaikai ilgais rudens vakarais galės priminti. Trumpoje pasakoje - didelė išmintis: ir apie artėjančią žiemą, ir apie lietuvišką solidarumą, ir apie krikščionišką atleidimą, ir apie laisvę, o taip pat apie jaučio jėgą, alkano vilko kvailumą. Dar  - apie lapę, apie katiną... Kitus personažus galite sukurti patys. Juk čia liaudies pasaka. Kiek įvairių personažų teko per pusę amžiaus sutikti!

Tikiuosi, kad auksinis ir švelnus ruduo, o ypač tas romantiškas rūkas, sustabdo žvilgsnį, pamalonina širdį, verčia gėrėtis, įkvepia puošti namus, kviečia žaisti, kurti kiekvieną dieną - dažniau sustoti. O gal net atsisėsti ant suoliuko parke. Tiesiog šiaip - pasiklausyti negudrios gatvėje akordeonu grojančio muzikanto melodijos. Ar būtinai reikia skristi į Paryžių, kad pasirišęs ryškią skarelę ant kaklo, pakviestum į netikėtą pasimatymą ryškiausiais lūpų dažais pasidažiusią žmoną. Pavyzdžiui, antradienį per pietus. Net jei lietus... Persuktas laikrodis lyg tyčia pametėjo tam skirtą valandą.
Kai toks gražus ruduo, kiekvienas antradienis gali būti kaip sekmadienis.

Jaučio trobelė su Paryžiumi turi bendro tiek, kiek turite fantazijos.
Rudens pagražinti lapai gali pavirsti jautukais, lapėmis ir pelėdomis.

Rudens atostogos ir Vilniuje gali būti įspūdingos. Net  ir ne atostogos. Tereikia pirmadienį ryte įsidėti į kišenes bent po kelis kaštonus (mano kaimynės Rūtos patirtis), ir šių metų ruduo bus išgelbėtas!
Vakarais padainuokite su vaikais ,,Oi tu strazde strazdeli''. Sutartinę.

Pasibaigs rudens atostogos. Lis.


O tada toliau lavinsime vaikišką ranką - bandysime tiksliai gražiai apvedžioti linijas, Bandysime suprasti liaudies išmintį apie galimus pavojus, apie draugystę ir kaiminystę. Lipdysime, klijuosime ir siūsime.  Mokysimės naujų dainų.
Kad vakarais vaikai  namuose čiulbėtų kaip paukštukai.

Rudens muzika

Vėlyvas ruduo.    Atrodo, tai pats lėčiausias laikas. Nutilo paskutiniai vasaros garsai, nuklegėjo paukščiai, šluojami lapai verčia galvoti apie būties trapumą, o kartu -  apie nuolat besisukantį ciklą.
Kaip muzika - su nuolat besikartojančiais priedainiais.

Vaikai neatpažįsta nostalgijos gamtoje. Ir į muziką jie atranda siaurus takelius. Maži mūsų gyvenimo veidrodėliai -  vaikai -  atspindi mūsų pažiūras, emocijas, mūsų skonį. Muzikinį - taip pat.
Mokyklėlėje reikia surasti bendrą vardiklį - daineles, kurios patiktų visiems.
Smagu dainuoti liaudiškas daineles, vaikai jas pamėgsta, kartais tam reikia laiko - kol išmoksta žodžius, kol pajunta tą smagumą dainuoti būryje. Kol išdrįsta...

Šįkart daugiau laiko ir dėmesio skyrėme muzikai. Ir darbelis - muzikinis. Gaminome perkusinį instrumentą - lietaus vamzdį.
Vaikai nustebina netikėčiausiais būdais.
Paruošiau darbeliams keletą didelių tuščių tūtų ir keletą mažų. Nerimavau, kad visi norės tų didelių - gali neužtekti... Bet buvo visai kitaip: dauguma norėjo gaminti mažą instrumentą, todėl kai kurie lietaus vamzdžiai pavirto smagiais barškučiais.  

Kaip visada, džiaugiamės procesu... vaikai dažė voleliais. Daugumai - nauja dažymo technika. Visiems patiko dekoruoti, mažais piršteliais lesioti žirnius ir klausyti skambesio - kaip skamba pustuštis barškutis, ir koks duslus žirnių pripildyto instrumento garsas.

Kol už lango dar nesigirdi įkyraus lietaus garso, kol taip romantiška, rudeniškai gražu ir ramu, tegu iš miglos Jus pasiveja vaikiško lietaus vamzdžio garsas. Praėjusio šeštadienio prisiminimas...  

Koliažas

Įdomūs ir vertingi kultūriniai įvykiai dažnai yra tylesni už tuščius puodus, rėkiančius iš kiekvieno reklaminio intarpo. Kam reikia, tas žino.

Manau, Jums reikia: iki šio mėnesio pabaigoje ARKOS galerijoje galima pamatyti keletą Salvadoroi Dali  ir Pablo Picasso darbų. Gal skubančioje kasdienybėje atsiras lėtesnė valanda - žaidimui, fantazijai,  skrydžiui į kitokį pasaulį.
Pasivaikščiojimas po galeriją šiais laikais nėra madingas, laiko tokiems žaidimams beveik nelieka, bet jei taip dar kartą pamėgintumėme l ė č i a u. Dar l ė č i a u...   Tomis pačiomis gatvėmis, kur studijų metais vaikščiota - pro parką, užsukant į galeriją. Tiesiog kelias valandas plaukti, lyg pabėgus iš paskaitos...
Ar dar tebeturime tą ,,raktą'', kuris leidžia ,,skaityti'' Salvadoro Dali ir Pablo Picasso kūrinius? Tokie yra mūsų vaikų darbai! Šiandien vyko eksperimentas - fantazija liejosi laisvai. Tema - koliažas (tą žodį specialiai kartojome daug kartų) - mišri technika: spaudos karpiniai ir piešimas. Akys - degė! Fantazija įsisiūbavo, net nebuvo laiko fotografuoti: garsiai reikšdami emocijas ir tyliai krizendami vaikai dėliojo keistus veidus, lipdė kojas ir rankas, laikančias pačius keisčiausius daiktus...

Juk suprantate, kad ne rezultatas čia svarbiausias, o procesas - smagumėlis būti vaiku. Štai todėl bent vaikams būtų  svarbu pamatyti, kaip žaidžia Dali ir Picasso (ir tuos du vardus jau būtų dar kartą girdėję).
Mes rengėme savo darbelių parodą ir sužinojome apie parodos k u r a t o r i ų. vaikai tapo m e n o  k r i t i k a i s ir pabandė vertinti draugų darbelius. Vieni mieliau kuria, kiti - mieliau vertina. Mes  - skirtingi jau vaikystėje...
Vieniems lengvai pasidavė žodžiai ir raidės ( r u d u o ir s p a l i s ) - nesunku parašyti be klaidų, įdomu galvoti naujus žodžius, kitiems reikia dar paaugti. ,,Jaunimas'' spalvino paveikslėlius apie rudenį. Bet mes visi puikiai tikome į šio gražaus rudens šeštadienio koliažą.
AK'MENUKŲ vaikai - nuostabūs! Smalsūs, linksmi, draugiški. Taip smagiai mes leidžiame laiką visi drauge.

Kitą šeštadienį gaminsime muzikos instrumentus.  Vėl grosime ir dainuosime.
O šį savaitgalį mums beliko pasveikinti mielą draugę Mariją, kuri rytoj švęs Gimtadienį.
Sveikiname mamą Ramunę ir, žinoma, Mariją, linkėdami gražių įspūdžių, lipant vaikystės metų kopetėlėmis. Būkite sveikos ir laimingos! Štai - mes čia visi stovime ir Marijai linkime skanaus Gimtadienio torto. SU GIMIMO DIENA!

Visiems kitiems - GRAŽAUS SAVAITGALIO!

Ant Jokūbo kalno - AK'MENUKŲ vėliavėlės

Smagu, kad į šeštadieninius AK'MENUKŲ užsiėmimus susirinko gražus būrelis pavilniškių.
Pasižadėję kiek galima ilgiau būti gamtoje, mokytis iš jos spalvų, garsų, harmonijos, susiruošėme į žygį Jokūbo kalno link.
Pasiruošėme žygiui: marginome AK'MENUKŲ vėliavėles, pasikartojome žygio daineles, pasistiprinome, pasikartojome saugumo taisykles.

Įspūdinga kelionės stotelė - RAITIJOS žirgynas. Čia ir atsipūsti, ir pasisupti yra kur. Pasidžiaugėme arkliukais, ožiukais, katinais ir Pavilnio ,,ūkvedžiu'' - šuniuku Biškiu.

Raitieji skautai keliavo drauge su AK'MENUKAIS.  Ir ne šiaip sau, o sode dirbančius kaimynus pakeliui pasveikindami, šiukšles pakeliui rinkdami.


Kartu su skautais rinkome šakas laužui, o didžiulės supynės skriejo beveik iki debesų...

Kai eisite pasivaikščioti, pamatysite, kokią didelę šiukšlių dėžę ant Jokūbo kalno pavakary surentė didieji mūsų draugai skautai.  Tikėkimės, kad dauguma buvusių šiukšlintojų ja pasinaudos.

Žinoma, vaikai geriau žino, kas jiems tą šeštadienį patiko.
Ryt - nauji darbeliai, nauji įspūdžiai ir netgi vienas didelis siurprizas. Ir ne šiaip siurprizas, o pilnas atsakomybės planas. AK'MENUKŲ vaikučiai bandys dainuoti tiktų tikriausiame profesionaliame spektaklyje su tikrais aktoriais... Tam turime pasiruošti. Tikiuosi, kad mūsų vaikų artistiškumo pakaks, balsai tiks, kad šis planas pavyks. Kol kas dar nieko niekam apie tai nesakykime... Tik patys štai tyliai apie naują planą pasišnibždėjome.

Be dainų, rytoj vaikams paruoštas linksmas kūrybinis darbelis. Be abejonės, džiaugsimės auksiniu rudeniu ir Gamtos centro gyvūnais.

Išeiname į žygį

Mieli AK'MENUKŲ mokyklėlės vaikučiai,

Mielos Mamos ir Tėčiai, 

skubu pasidalinti malonia žinia.

Artėja mūsų šeštadienio susitikimas. Spalio 3 dieną visu rimtumu pradedame naują mokyklėlės sezoną. 

Sinoptikai žada gražų rudenišką orą! Tai pirma puiki žinia.

Antra puiki žinia - AK'MENUKŲ mokyklėlės vaikučiai keliaus į žygį drauge su raitaisiais skautais. Ir gražieji mylimieji RAITIJOS žirgeliai keliaus drauge.

Pirmas žygio etapas -  iš Gamtos centro iki RAITIJOS klubo. Antras - nuo bendruomenės namų iki Jokūbo kalno.

Trečia gera žinia pasidžiaugsite, jei savo vaikeliui spintoje rasite žygiui tinkamus batukus ir lengvą kuprinėlę. Joje galėtų būti lengva gertuvėlė su vandeniu ir nuo pusryčių likęs sausainis. Morka iš močiutės daržo taip pat tinka.  

Susitinkame 10.00 val Gamtos centre - įprastoje AK'MENUKŲ mokyklėlės vietoje. 

Mums svarbu pasikartoti kai kurias taisykles, kaip įprasta sezono pradžioje. Be to, čia mūsų laukia žygiui svarbios užduotys ir užsiėmimai. Padainuosime.

Išgersime arbatos ir bent kiek pasistiprinsime.

Iš Gamtos skyriaus išvyksime 11.30 - 11.45 val. 

 Pakeliui surinksime šiukšles, o mūsų didieji draugai žada sukalti šiukšlių dėžes. Raitieji skautai papasakos apie Jokūbo kalną. Taip ir mes būsime prisidėję prie Pavilnio grožio puoselėjimo. 

Drauge padainuosime ir pašoksime.

Dar viena puiki žinia - vaikučiai bus užimti bent iki 14.00 val, taigi mamytėms ir tėveliams dovanojama nerūpestingo gyvenimo valanda.

Vaikučius pasiimsite nuo Jokūbo kalno.

Tikiuosi, kad šeštadienio planas Jums patinka taip pat, kaip ir man.

Pasiilgau visų. Be to, nekantru pamatyti tuos, kurie šį sezoną žada prisijungti. Paraginkit kaimynus!

Nusiteikime žygiams, judėjimui, darbeliams, gamtos pažinimui, dainai, gerai nuotaikai, bendruomeninei draugystei.

Iki pasimatymo šeštadienį.