Tai, ką šiandien matome maisto parduotuvių lentynose - dažnai sveikatai nepalankus maistas. Tyrimų duomenimis, iki 70 % parduotuvėse parduodamų produktų nėra sveiki dėl jų gamyboje naudojamų maisto priedų. Deja, tokie produktai reklamos mums brukami labiausiai.
Labai svarbu suprasti, kad kai kurių produktų negalima valgyti kasdien - jais galime pasimėgauti kartais ir saikingai.
Močiutės pagamintiems varškėčiams ir braškėms iš ekologinio turgelio reklamos nereikia, o štai maisto parduotuvių siūlomus produktus mums tenka protingai įvertinti.
Tokio nevaikiško darbo ir ėmėmės: į vieną lentyną dėjome duoną ir grietinę, obuolius ir vištieną, o taip pat sultis, negazuotą vandenį, jogurtą, kiaušinius...
Vaikai puikiausiai žinojo, ką dėti į kitą - žmogui nepalankaus maisto - lentyną: bulvių traškučius, gazuotus gėrimus, kavą, pomidorų padažą...
Kai kalbi apie maistą, greitai pakyla apetitas. Gėrėme nedaug pasaldintą žolelių arbatą su gardžiais sausainiais ir kitokiom užkandėlėm, kurias su meile įdėjote į gražias dėžutes. Mokėmės dalintis gėrybėmis, o taip pat mandagiai išklausyti draugo pasakojimo, kalbėti po vieną ir taisyklingai.
Tikiuosi, kad ir namuose stengiatės kalbėti taisyklingai. Pvz., taisyklingai kirčiuoti skaitvardžius:
Víenas, vienà Vienas žodis ne šneka, vienas vyras ne talka.
Dù, dvì Dvi geldelės, dvi pliauskelės, dvi valgomos, dvi žemėn metamos (Riešutas).
Trỹs Trys, trys, trys kiaušinėliai, vidury pašiekšt!
Keturì, kéturios Arklys ir keturiomis kojomis suklumpa.
Penkì, peñkios Penki vyrai vieną mazgą riša (Pirštai).
Šešì, šẽšios Šešios žąsys su šešiais žąsiukais.
Septynì, septỹnios Septynios tetulės vienoj lovoj guli (Savaitė).
Aštuonì, aštúonios Kiekvienas laivelis aštuoniais kampeliais (Liaudies daina).
Devynì, devỹnios Devynis kartus atmatuok, dešimtą pjauk (pradedant dirbti, reikia viską gerai apgalvoti).
Dẽšimt Dešimt drugelių ore lakioja, dešimt paršelių žemę rausioja – visi raginiais pakaušiais (Rankų ir kojų pirštai)
Skaičiuoti mokėmės sportuodami. Kol vienas treniruoklio pedalus mynė, laukiantieji, taisyklingai ištardami skaitvardžius, skaičiavo iki dvidešimties. Ir smagu, ir naudinga.
Taisyklingai kirčiuokite skaitvardžius ir namuose!
Dar prisimenate, kaip įtikinamai švietė saulė šeštadienį? Kepures - ant galvos, pirštines - į kišenę. Jei pirštinės naujos ir labai gražios - reikia ir asilui Valentinui tokias pirštines parodyti:). Ir išėjome tuo nuostabiu oru ir gyvuliukais pasidžiaugti.
Jei įžiūrite, vaivorykštės grožio naujos Godos pirštinėlės vis dar jos rankelėje.
O kai aplankėme žąsis ir lamą, viena gražioji ėmė ir pasimetė...Išslydo iš mažos rankelės, kaip toje vaukystės pasakoje.
Kol kopinėjome parko takeliais, pasiremdami lazdomis, tip tip tip - atbėgo pelytė. Žiūri - pirštinė guli. Pelytė šmukšt ir įlindo į pirštinę.
Diena buvo saulėta ir šviesi. Tik mano nuotraukoje ji atrodo kažkokia pritemusi, kaip ir Godos širdelėje: visą dieną vaikas galvojo apie pamestą pirštinę. Tuo tarpu opapa, opapa atbėgo kiškis. Šmuršt, ir tas įlindo į pirštinę. Ir gyvena jie sau dviese.
Godos mamytė išėjo vakare tos pamestos pirštinės ieškoti. Surado ją ant nupjautos žolės. Išgirdę jos žingsnius, visi žvėreliai išsibėgiojo. Nusijuokė mama, kad tiek daug žvėrelių išgąsdino, pasiėmė pirštinę ir laimingai parnešė namo.
Pasaka "Stebuklinga pirštinė"
Gyveno kartą senelis ir senelė.
Vieną dieną išėjo senelis į mišką malkų kirsti, ir pametė pirštinę.
Kur buvus kur nebuvus, atbėga per mišką pelytė - tip tip, tip tip, atbėga
pelytė. Žiūri - guli pirštinė.
- Kas gyvena šiam namely? - klausia pelytė. Niekas neatsiliepė. Pelytė šmurkšt
- ir įlindo į pirštinę.
Atbėga per mišką kiškis, opapa, opapa, atbėga kiškis, žiūri - guli pirštinė.
- Kas gyvena šiam namely? - klausia kiškis.
- Aš, pelytė smailianosytė, - atsakė pelytė. - O tu kas toks?
- Aš - kiškis piškis. Priimk ir mane gyventi kartu.
- Lįsk, dviese gyventi bus smagiau, - atsakė pelytė.
Kiškis šmurkšt, įlindo į pirštinę, ir gyvena jie sau dviese.
Atbėga per mišką lapė, tapu tapu, tapu tapu, atbėga lapė, gi žiūri - guli
pirštinė.
- Kas gyvena šiam namely? - klausia lapė.
- Aš, pelytė smailianosytė.
- Aš, kiškis piškis. O tu kas tokia?
- Aš - lapė snapė. Priimkit ir mane į savo namelį.
- Lįsk, trise gyventi bus smagiau.
Lapė šmurkšt, įlindo į pirštinę, gyvena jie dabar jau trise.
Atbėga per mišką vilkas, lapatai, lapatai, atbėga vilkas, gi žiūri - guli
pirštinė.
- Kas gyvena šiam namely? - klausia vilkas.
- Aš, pelytė smailianosytė.
- Aš, kiškis piškis.
- Aš, lapė snapė, o tu kas toks?
- Aš - vilkas pilkas, priimkit ir mane į savo namelį.
- Lįsk, keturiese gyventi bus smagiau.
Vilkas šmurkšt, įlindo į pirštinę, ir gyvena jie sau keturiese.
Atpėdina per mišką meška, šliumpu pumpu, šliumpu pumpu, atpėdina meška, gi
žiūri - guli pirštinė.
- Kas gyvena šiam namely? - klausia meška.
- Aš, pelytė smailianosytė.
- Aš, kiškis piškis.
- Aš, lapė snapė.
- Aš, vilkas pilkas, o tu kas tokia?
- Aš - meška lepeška, priimkit ir mane į savo namelį.
- Lįsk, penkiese gyventi bus labai smagu. Įlindo ir meška į pirštinę,
įsispraudė...
Tuo tarpu senelis apsižiūrėjo, kad nebeturi vienos pirštinės. Barsis senelė,
kad pirštines mėtau, pamanė jis, ir apsisukęs grįžo
pirštinės ieškoti. Žvėrys išgirdo jo žingsnius, nusigando, puolė visi laukan -
meška lepeška, vilkas pilkas, lapė snapė, kiškis piškis, pelytė smailanosytė -
visi išsibėgiojo. Nusijuokė senelis, kad tiek žvėrių išgąsdino, pasiėmė
pirštinę, parėjo namo, malkas sukrovė, rankas nusiplovė, sėdo už stalo ir valgė
močiutės išvirtą košę.
O čia ir pasakos pabaiga.tau, pamanė jis, ir apsisukęs grįžo
pirštinės ieškoti. Žvėrys išgirdo jo žingsnius, nusigando, puolė visi laukan -
meška lepeška, vilkas pilkas, lapė snapė, kiškis piškis, pelytė smailanosytė -
visi išsibėgiojo. Nusijuokė senelis, kad tiek žvėrių išgąsdino, pasiėmė
pirštinę, parėjo namo, malkas sukrovė, rankas nusiplovė, sėdo už stalo ir valgė
močiutės išvirtą košę.
O čia ir pasakos pabaiga.
